Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 
== [[Vaizdas:P cal euro.png|30px]]Naujausi pavyzdiniai straipsniai ==
'''Sidnėjus''' ({{en|Sydney}}, anksčiau taip pat vartota forma − '''Sidnis''', [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] valstijos sostinė. Miestas išsidėstęs šalies pietryčiuose, [[Tasmano jūra|Tasmano jūros]] pakrantėje. Į vakarus nuo pakrantės miestas tęsiasi apie 70 km iki [[Žydrieji kalnai|Mėlynųjų kalnų]], į šiaurę tęsiasi iki Hoksberio, į pietus – iki Karališkojo nacionalinio parko, į pietvakarius – iki Makartūro. 5,3 mln. gyventojų (2019 m.).
 
'''Melburnas''' ({{en|Melbourne}}) – miestas [[Australija|Australijos]] pietryčiuose, [[Port Filipo įlanka|Port Filipo įlankos]] pakrantėje, prie [[Jara (Australija)|Jaros]] upės žiočių. Antras pagal dydį miestas Australijoje (po [[Sidnėjus|Sidnėjaus]]), [[Viktorija (Australija)|Viktorijos]] valstijos sostinė. Miesto aglomeracija užima 9 993 km² plotą, turi 5,1 mln. gyventojų (2019).
 
'''[[Vepsų kalba]]''' (vepsų k. ''vepsän kel<nowiki>'</nowiki>'') – [[Vepsai|vepsų]] tautos kalba, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos [[Finougrų kalbos|finogrų kalbų]] grupės [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų kalbų]] pogrupiui. Artimiausios šiai kalbai yra [[Karelų kalba|karelų]], [[Suomių kalba|suomių]], [[Estų kalba|estų]], [[Ižorų kalba|ižorų]] ir [[Vodų kalba|vodų]] kalbos. Vepsų kalba daugiausia šnekama [[Rusijos Federacija|Rusijos Federacijoje]] − [[Karelijos Respublika|Karelijos Respublikoje]], [[Leningrado sritis|Leningrado]] ir [[Vologdos sritis|Vologdos]] srityse.
 
Gramatiškai vepsų kalba yra [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], pasižymi labai išplėtota [[Linksnis|linksnių]] sistema – išskiriama nuo 10 iki 24 linksnių. [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] kaitomi asmenimis bei [[Gramatinis skaičius|skaičiais]] ir turi keturis [[Gramatinis laikas|laikus]]: esamąjį-būsimąjį, būtąjį (imperfektą), [[Perfektas|perfektą]] ir [[Pliuskvamperfektas|pliuskvamperfektą]], taip pat – keturias [[Nuosaka|nuosakas]]. Palyginti su kitomis giminingomis kalbomis, vepsų kalboje žymiai daugiau vadinamojo „istorinio paveldo“, pavyzdžiui, žodžio viduryje sutrumpėjusių kamienų.
 
 
'''[[Lietuvių kalba]]''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (daugumas jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei.
 
Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).
 
[[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba. Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių.
 
 
'''[[Latvių kalba]]''' (latv. ''latviešu valoda'') – [[baltų kalbos|baltų kalbų]] grupei priklausanti [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos kalba]], kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Iš trijų didžiųjų [[baltų kalbos|baltų kalbų]] – [[lietuvių kalba|lietuvių]], latvių ir [[prūsų kalba|prūsų]] – pati moderniausia, t. y. labiausiai nuo baltų prokalbės nutolusi kalba. Taip atsitiko dėl didelės [[finougrų kalbos|finų kalbų]] įtakos šiaurės baltų ([[baltų kalbos|kuršių]], [[baltų kalbos|žiemgalių]], [[Sėlių kalba|sėlių]] ir [[Latgalių kalba|latgalių]]) kalboms, kurių [[arealas|areale]] nuo [[XIV amžius|XIV a.]] pradėjo formuotis latvių kalba. Spėjama, kad ji formavosi [[Latgaliai|latgalių]] (letų) kalbos pagrindu, jiems išplitus po Pietų [[Livonija|Livoniją]]. Pirmieji rašytiniai paminklai siekia [[XVI a.]] Dabartinėje [[Lotynų abėcėlė|lotynų raidynu]] grįstoje latvių abėcėlėje yra 33 raidės.
 
[[Kirtis]] fiksuotas pirmajame [[Skiemuo|skiemenyje]]. Skiriamas [[Balsis|balsių]] ilgumas, kiekvienas ilgasis [[balsis]] arba [[dvibalsis]] gali turėti vieną iš trijų [[Priegaidė|priegaidžių]]. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologiškai]] latvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). [[Leksika|Žodyno]] daugumą sudaro veldiniai, tarp [[Skolinys|skolinių]] vyrauja [[Germanizmas|germanizmai]], į kuriuos įeina ir [[Švedų kalba|švedų kalbos]] leksika, [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[Finougrų kalbos|finougriška]] leksika.
== [[Vaizdas:David face.png|30px]]Biografijos ==
[[Kazys Grinius]] ·
12 038

pakeitimai