Iranas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Didžioji šalies dalis kalnuota. Per šalį driekiasi keli dideli kalnagūbriai, o centre plyti didžiulis plokščiakalnis – [[Irano kalnynas]], besitęsiantis į rytus, [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]] link. Plokščiakalnio aukštis – apie 1220 m, klimatas čia karštas ir sausas, šiaurės rytuose ir rytuose driekiasi dvi dykumos: [[Dešte Keviras]] (18 000 km²) ir [[Dešte Lutas]] (daugiau kaip 166 000 km²). Jos užima beveik visus vidinių Irano kalnyno rajonų šiaurės rytus ir rytus. Apie Kaspijos pakrantę iškilę [[Elburso kalnai]], kuriuose yra aukščiausia Irano vieta – [[Demavendas|Demavendo ugnikalnis]] (5604 m). Ilgiausias Irano kalnagūbris – [[Zagrosas]] – driekiasi iš šalies šiaurės vakarų prie Armėnijos sienos, į pietus ir pietryčius palei Persijos įlanką su Arabijos jūros Omano įlanka. Zagrose daug viršūnių, kurių aukštis – daugiau 3000 m, o gilūs kalnų slėniai derlingi ir dirbami. Dėl šalies geofizinės padėties dažni žemės drebėjimai (panašiai kaip ir [[Turkija|Turkijoje]] ar vakarinėje [[JAV]] pakrantėje).

 

Dėl sudėtingo reljefo Irano [[klimatas]] įvairus. Didžioji šalies dalis yra tropinėje klimato juostoje, kur būdingas dykumų klimatas: karštos vasaros (temperatūra pasiekia 40 °C), šaltos žiemos (neretai nukrenta žemiau 0 °C), mažai kritulių (680–1700 mm, rytuose vietomis mažiau 100 mm per metus). Aukštikalnėse vėsiau. Kaspijos pakrantėje būdingas [[subtropinis klimatas]], kur vasaros karštos ir drėgnos, žiemos šiltos ir sniegingos.