|
[[Vaizdas:Air-rifle-shooting.jpg|miniatiūra|dešinėje|Sportinis šaudymas su oro šautuvais, 10 m atstumu.]]
<br />
'''Šaudymas''' – tikslumo reikalaujanti [[sportas|sporto]] šaka, kur naudojant šaunamąjį ginklą reikia pataikyti į nejudantį arba judantį taikinį.
== Istorija ==
Pirmieji šaunamieji ginklai pagaminti antroje XV a. pusėje, bet tik XIX a. šaudymas tapo sportu. XIX a. pirmoje pusėje [[Anglija|Anglijoje]] Old Hats (Senų Skrybėlių) klube sukonstruota šaudymo į bėgantį taikinį sistema.
[[1836]] m. [[Koltas]] išrado [[revolveris|revolverio]] būgną ir ši technologinė pažanga išpopuliarino šaudymą. [[Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija|Netrukus]] sukurtos pirmosios šaudymo varžybų taisyklės, o pirmoji šaudymo draugija įkurta [[Šveicarija|Šveicarijoje]]. Apie [[1860]] m. gyvi [[balandis|balandžiai]], iki tol naudoti kaip taikiniai, pakeisti [[molis (uoliena)|moliniais]] taikiniais, išmetamais mechaninių svaidyklių.
[[1896]] m. vyrų šaudymo varžybos įtrauktos į pirmąsias šių laikų [[Olimpinės žaidynės|olimpines žaidynes]] [[Atėnai|Atėnuose]]. Iki pat [[1984]] m. moterų šaudymo varžybos nebuvo olimpine rungtimi. [[1907]] m. įkurta Tarptautinė šaudymo sąjunga (Union internationale de tir). [[1988]] m. ši organizacija tapo [[Tarptautinė sportinio šaudymo federacija|Tarptautine sportinio šaudymo federacija]] (ISSF).
[[Vaizdas:Praktinio_šaudymo_sportas.jpg|miniatiūra|Praktinio šaudymo sportas]]
[[1976]] m. gegužę įsteigta [[Tarptautinė praktinio šaudymo konfederacija]] (IPSC), kurios įkūrėjas ir pirmasis prezidentas - [[Jeff Cooper]]. Ši šaudymo sporto šaka pasižymi tuo, kad šaudymas yra labai dinamiškas, reikalaujantis ne tik sportininko taiklumo, bet ir vikrumo, greičio, mąstymo bei jėgos. Pratimai niekada nebūna vienodi, todėl kiekvienos varžybos sportininkui yra savotiškas siurprizas ir iššūkis. Dėl visų šių priežasčių praktinio šaudymo sportas sparčiai populiarėja.
== Lietuvoje ==
Sportinis šaudymas Lietuvoje kultivuojamas nuo [[1923]] m. Pradžioje sportinį šaudymą kultivavo [[Lietuvos dviratininkų sąjunga]]. [[1924]] m. įvyko pirmasis [[Kaunas|Kauno]], [[1925]] m. – Lietuvos čempionatas. [[1926]] m. [[rugsėjo 12]] d. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos šaudymo į skraidančius taikinius čempionatas. Nuo [[1927]] m. kulkinio šaudymo varžybos laikinai nevyko dėl Lietuvos dviratininkų sąjungos atsisakymo remti šią sporto šaką, o šaudymo į skrendančius taikinius šalies čempionatai vyko kasmet iki [[1939]] m.
[[1933]] m. įsteigta Lietuvos šaudymo sąjunga, kuri vėl pradėjo rengti Lietuvos čempionatus. [[1933]] m. įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos su Latvijos šauliais.
[[1937]] m. pasaulio čempionate Lietuvos komanda ([[Pranas Giedrimas]], [[Kazys Sruoga]], [[Antanas Jelenskas]], [[Antanas Karčiauskas]], [[Antanas Mamžeika]]) ir individualiose varžybose P. Giedrimas laimėjo sidabro medalius, 1939 Lietuvos komanda ([[Pranas Giedrimas]], [[Vladas Nakutis]], [[Antanas Mamžeika]], [[Jonas Miliauskas]], [[Antanas Jelenskas]]) – sidabro medalius, J. Miliauskas individualiose varžybose – bronzos medalį.
[[1940]] m. – [[1945]] m. šaudymo sportas nekultivuotas. Dauguma šaulių buvo įkalinti, žuvo rezistencinėje kovoje ar pasitraukė į Vakarus. Nuo [[1948]] m. vėl kasmet buvo rengiami Lietuvos čempionatai. [[1982]] m. – [[1985]] m. pasaulio kulkinio čempionato prizininkais tapo [[Vladas Turla]], [[Auksė Treinytė]]. Abu sportininkai pagerino ir pasaulio rekordus. [[1974]] m. pasaulio šaudymo į skrendančius taikinius čempionate komandinėje rungtyje bronzą laimėjo [[Virginija Marcinkevičiūtė]]. [[1989]] m. komandinėje rungtyje pasaulio čempione ir [[2002]] m. individualioje rungtyje pasaulio vicečempione tapo [[Daina Gudzinevičiūtė]].
[[1990]] m. [[vasario 11]] d. bendrame LSSR kulkinio ir LSSR stendinio šaudymo federacijų susirinkime atkurta [[Lietuvos šaudymo sporto sąjunga]], [[1991]] m. pripažino ISSF ir ESC.
[[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|2000 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] Lietuvos šaulė [[Daina Gudzinevičiūtė]] pelnė aukso medalį.
[[1998]] m. [[birželio 11]] d. Lietuvos praktinio šaudymo sporto entuziastai įsteigė [[Lietuvos praktinio šaudymo sporto federacija]]. Tais pačiais metais Federacija tapo [[Tarptautinė praktinio šaudymo konfederacia|Tarptautinės praktinio šaudymo konfederacijos]] IPSC nare ir tapo oficialiu šios sporto šakos atstovu Lietuvoje. Aukščiausias Lietuvos praktinio šaudymo sportininkų pasiekimas - Rinat Bektemirov užimta 2 vieta pistoletų rungtyje 2013 metų Europos čempionate atviro diviziono Senior kategorijoje.
{{olimpinės sporto šakos}}
{{sport-stub}}
[[Kategorija:Šaudymo sportas| ]]
| 