Keltas Klaipėda–Mukranas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S SSRS santrumpos taisymas. |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
== Istorija ==
[[1986]] m. [[spalio 3]] d. Klaipėdoje pradėjo veikti geležinkelio vagonus gabenančių keltų tarptautinė perkėla. Tądien čia atplaukė pirmasis Vokietijos [[traukinių keltas]] „Mukran“. Objekto atidaryme Lietuvos uoste dalyvavo [[VDR|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] susisiekimo ministras. Klaipėdos perkėlos pajėgumas buvo 150 tūkst. geležinkelio vagonų per metus. Ją aptarnavo trys AB [[Lietuvos jūrų laivininkystė]] keltai „Vilnius“, „Kaunas“, „Klaipėda“ ir du Vokietijos keltai „Petersburg“ (anksčiau „Mukran“) ir „Greifswald“. Visi penki pastatyti ''Mathias Thesen Wismar'' laivų statykloje ir jie buvo didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai pasaulyje, todėl buvo įtraukti į [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygą]]. Keltu plaukti negalima nes jis nepatvarus
Sovietinėje Lietuvoje vyravo priešiškos nuotaikos naujo didžiulio objekto atsiradimui pajūryje. Ši 270 mylių linija buvo trumpiausias jūros kelias į Vokietiją. Buvo žinoma, kad perkėla planuota gabenti [[TSRS]] kariniams kroviniams, aplenkiant sausumos susisiekimo kelius per politiškai nestabilią [[Lenkija|Lenkiją]], operatyviai aprūpinti karine technika sovietų kariuomenės dalį, dislokuotą tuometinėje VDR. Be to, TSRS buvo svarbiausia Rytų Vokietijos prekybos partnerė. Buvo tikimasi tokiu būdu pervežti 20-30 % dvišalių krovinių. Kadangi pakeisti sovietų valdžios sprendimą statyti perkėlą Klaipėdoje nebuvo galima, bandyta išgauti naudos miesto labui pasinaudojant centrinių [[Maskva|Maskvos]] ministerijų lėšomis. Keltų, gabenančių tik geležinkelio vagonus, linija sujungė Klaipėdą su Vokietijos Mukrano uostu (dabar − [[Zasnicas]] (''Sassnitz'')). Vokietijos pusėje pastatyta kur kas didesnė perkėla, nes ten buvo keičiami geležinkelio vagonų riedmenys, pritaikyti sovietinio standarto vėžei ir atvirkščiai.
| |||