Vytautas Kauneckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 075 pridėti baitai ,  prieš 2 mėnesius
+infol.
(+infol.)
 
{{Žmogaus biografija
'''Vytautas Kauneckas''' ([[1908]] m. [[spalio 12]] d. [[Ryga|Rygoje]] – [[1993]] m. [[rugsėjo 18]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, vertėjas.
| fonas = off
| vardas = {{PAGENAME}}
| vaizdas =
| vaizdo plotis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| visas vardas =
| gimė = {{Gimė|1908|10|12}}
| gimimo vieta = [[Ryga]], [[Latvija]]
| mirė = {{Mirė|1993|09|18|1908|10|12}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidotas =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinė =
| vaikai =
| veikla = politinis veikėjas, vertėjas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = [[Lietuvos socialdemokratų partija]]
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
 
'''Vytautas Kauneckas''' ([[1908]] m. [[spalio 12]] d. [[Ryga|Rygoje]], [[Latvija]] – [[1993]] m. [[rugsėjo 18]] d. [[KaunasVilnius|KauneVilniuje]]) – [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas, vertėjas.
 
== Biografija ==
[[1922]] m. įstojo į [[Raseinių gimnazija|Raseinių gimnaziją]], dalyvavo „Atžalos“ kuopelės veikloje, buvo jos pirmininku, už tai suimtas. [[1928]] m. jaunimo sąjungos [[Žiežirba (sąjunga)|„Žiežirba“]] narys. 1928 m. eksternu baigė Raseinių gimnaziją, bet vėl suimtas už priešvalstybinęantivalstybinę veiklą. Iš kalėjimo pabėgo į [[Tilžė|Tilžę]], vėliau – į [[Berlynas|Berlyną]], kur jį šelpė [[Vokietijos socialdemokratų partija|Vokietijos socialdemokratų partijos]] CK sekretorius G. Šmidtas. [[1930]] m. [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] organizacijos užsienyje konferencijoje išrinktas šios organizacijos sekretoriumi. [[1930]] m. dirbo laikraščio [[Kova (laikraštis)|„Kova“]] redakcijoje Berlyne, studijavo politinę ekonomiją [[Berlyno universitetas|Berlyno universitete]], dalyvavo socialistinės studentų organizacijos, kurios pirmininku buvo [[Vilis Brandtas]], veikloje. [[1933]] m. sausio mėn. į valdžią atėjus [[Adolfas Hitleris|Hitleriui]], per [[Šveicarija|Šveicariją]] išvyko į [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]] studijavo prancūzų literatūrą, dirbo [[radijas|radijo]] dirbtuvėse, rašė laikraščiui „[[Lietuvos žinios]]“, [[Čikaga|Čikagos]] laikraščiui [[Naujienos (Čikaga)|„Naujienos“]], dalyvavo rusų socialdemokratų veikloje.
 
[[1928]] m. [[Žiežirba (sąjunga)|„Žiežirbos“]] narys. [[1930]] m. [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partijos]] organizacijos užsienyje konferencijoje išrinktas šios organizacijos sekretoriumi. [[1930]] m. dirbo laikraščio „[[Kova]]“ redakcijoje Berlyne, studijavo [[ekonomika|ekonomiką]] [[Berlyno universitetas|Berlyno universitete]], dalyvavo socialistinės studentų organizacijos, kurios pirmininku buvo [[Vilis Brandtas]], veikloje.
 
[[1933]] m. sausio mėn. į valdžią atėjus [[Hitleris|Hitleriui]], per [[Šveicarija|Šveicariją]] išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], studijavo [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]], dirbo [[radijas|radijo]] dirbtuvėse, rašė laikraščiui „[[Lietuvos žinios]]“, [[Čikaga|Čikagos]] laikraščiui „[[Naujienos]]“, dalyvavo rusų socialdemokratų veikloje. [[1940]] m. [[balandžio 20]] d. grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas. Žlugus [[tautininkai|tautininkų]] diktatūrai, paleistas, dirbo [[ELTA]]‘oje, paskirtas [[TASS]]‘o skyriaus vedėju.
 
[[1948]] m. [[vasario 12]] d. suimtas už ryšius su pogrindžiu ir nuteistas 10 metų, iki [[1955]] m. kalintas [[Sibiras|Sibiro]] lageriuose [[Norilskas|Norilske]]. Lageriuose bendravo su rusų socialdemokratais. [[1953]] m. [[birželio 23]] d. kalinių maišto metu sužeistas, po dvejų metų gydymo lagerių ligoninėse paleistas. [[1989]] m. spalio mėn. reabilituotas.
 
[[1940]] m. [[balandžio 20]] d. grįžo į Lietuvą ir buvo suimtas. Prasidėjus sovietų okupacijai, paleistas, 1940–[[1941]] m. dirbo naujienų agentūroje [[ELTA]], paskirtas [[TASS]]‘o skyriaus vedėju. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais slėpė pabėgusius iš [[Kauno getas|Kauno geto]] žydus. Nuo [[1945]] m. dirbo [[Vaga (leidykla)|Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje]] [[Kaunas|Kaune]]. <ref>{{MLTE|2|87-88|}}</ref> [[1948]] m. [[vasario 12]] d. [[NKVD]] suimtas už ryšius su pogrindžiu ir nuteistas 10 metų. Iki [[1955]] m. kalintas [[Sibiras|Sibiro]] lageriuose [[Norilskas|Norilske]], bendravo su rusų socialdemokratais. [[1953]] m. [[birželio 23]] d. kalinių maišto metu sužeistas, po dvejų metų gydymo lagerių ligoninėse paleistas. Grįžęs į Lietuvą dirbo vertėju leidykloje [[Vaga (leidykla)|„Vaga“]], vertė iš prancūzų, vokiečių, anglų kalbų. [[1989]] m. spalio mėn. reabilituotas. Parašė atsiminimų apie lagerį, rašytoją [[Kazys Boruta|Kazį Borutą]]. <ref>{{VLE|IX|604|}}</ref><ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/Vytautas-Kauneckas-38872</ref>
Grįžęs į Lietuvą dirbo vertėju leidykloje „[[Vaga (leidykla)|Vaga]]“. Parašė atsiminimų apie lagerį, rašytoją [[Kazys Boruta|K. Borutą]].<ref>{{VLE|IX|604||Vytautas Kauneckas}}</ref>
 
== Bibliografija ==
Iš [[Prancūzųprancūzų kalba|prancūzų kalbos]] išvertė:
* [[Onorė de Balzakas]]. „Šuanai“„Šuanai, arba „Bretanė“Bretanė [[1799]] metaismetais“, [[1958]] m.
* [[Antuanas de Sent Egziuperi]]. „Mažasis„[[Mažasis princas“princas]]“, [[1959]] m.; 8 leidimas [[2005]] m.
* [[Andrė Morua]]. „Aleksandro Flemingo gyvenimas“, [[1964]] m.,; „Trys Diuma“, [[1965]] m.
* [[Alexandre Dumas (sūnus)|Aleksandras Diuma]]. „Dama su kamelijomis“.
* [[Anri Periušo]]. „Sezano gyvenimas“, [[1967]] m.,; „Gogeno gyvenimas“, [[1969]] m.,; „Renuaro gyvenimas“; [[1971]] m.,; „Mane gyvenimas“, [[1973]] m.,; „Tuluz-Lotreko gyvenimas“, [[1974]] m.,; „Sera gyvenimas“, [[1975]] m.,; „Van Gogo gyvenimas“, [[1978]] m.
* [[Romenas Rolanas]]. „Hendelis“, [[1983]] m.
 
23 490

pakeitimų