Berlyno siena: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 7 mėnesius
Sovietai pareikalavo, kad Vakarų valstybės pasitrauktų iš Berlyno, o miestą tariamai laisvu demilitarizuotu miestu. Vakarų valstybėms kategoriškai atmetus sovietų reikalavimus, SSRS ir VDR 1961 m. rugpjūčio 13 d. užtvėrė visus kelius tarp Rytų ir Vakarų Berlyno ir pradėjo statyti Berlyno sieną. Nuolat tobulinama ir tvirtinama tarp kapitalistinės ir socialistinio Berlyno buvusi siena turėjo 2 mūrines užtvaras. Jas skyrė 145 m ilgio vadinamoji "mirties juosta" su šunimis, sargybos bokštais, prožektoriais, spygliuota viela ir ginkluota sargyba. Jai įsakyta šaudyti į mėginančius per sieną pabėgti į Vakarus. Per visą sienos egzistavimo laikotarpį daugiau kaip 5000 vokiečių pavyko įveikti pasienio su VFR ar Vakarų Berlyno kliūtis ir atsidurti [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]]. Apie 200 žmonių žuvo.
 
==Sienos griuvimas 1989 m.==
"Tautų rudens" įvykiai sulaukė atgarsio ir ilgiausiai reformas atidėliojančioje Eriko Honekerio vadovaujamoje VDR. Rytų Vokietijos valdžia buvo priversta atverti Rytus ir Vakarus skiriančią Berlyno sieną. [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. džiūgaujant euforijos apimtai žmonių, siena buvo pradėta ardyti ir nugriovė. VFR ir VDR valdžioms neliko nieko kita, kaip pradėti derybas dėl šalies suvienijimo.
VFR kanclerio [[Helmutas Kolis|H. Kolio]] diplomatams pavyko įtikinti SSRS ir kaimynes, kad susivienijusi Vokietija jau niekada nekels grėsmės taikai. [[1990]] m. konferencijoje VFR, VDR, JAV, SSRS, D. Britanija ir Prancūzija pritarė Vokietijos suvienijimui. 1990 m. spalio 3 d. abi Vokietijos susijungė. Komunistinė SSRS satelitinių valstybių sistema Rytų Europoje žlugo.
1 053

pakeitimai