Čekijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 040 pridėta baitų ,  prieš 6 mėnesius
 
=="Prahos pavasaris" 1968 m.==
7 dešimtmetyje komunistų partijoje prasidėjo reformatų sąjūdis. Jos nariai reikalavo liberalizuoti stalininį požiūrį į ekonomiką, politiką ir asmens laisvę. Nepavykus pastangomis įveikti reformatorius ar imtis prieš juos represijų, [[1968]] m. sausio mėn. prezidentas Novotny buvo priverstas pasitraukti iš posto. Naujas išrinktas pirmasis sekretorius [[Aleksandras Dubčekas]] paskelbė siekiąs sukurti "socializmą žmogišku veidu". Vėlesnė demokratinės reformos, kurioms buvo entuziastingai pritarta, aprėpė visus visuomeninio ir politinio gyvenimo aspektus. VisDaugelis taišalies staigiaigyventojų nutrūkopermainas 1968palaikė m.ir rugpjūčiotikėjosi 21dar ddidesnių., kaiTačiau Sovietų"Prahos įsakymupavasario" Varšuvosreformos sutartiessukėlė SSRS ir kitų sovietinių šalių pajėgosnerimą, kad įsiveržėšalis įpaliks Čekoslovakijąbloką. DubčekasČekoslovakijos valdžia paskelbė, kad ir kititoliau reformatoriailaikysis buvosocializmo išsiųstiir įneišstos [[Maskva|Maskvą]],ir oVaršuvos žmonėsbloko. protestavoNepaisydama gatvėseto, L. BuvoBrežnevo vadovaujama SSRS ir aukų,jos tarpsąjungininkės nusprendė studentassuvaldyti Janaspadėtį Palahas,Čekoslovakijoje susidegino Vaclovoįvykdė aikštėjeginkluotą intervenciją.
 
"Prahos pavasaris" staigiai nutrūko 1968 m. [[rugpjūčio 21]] d., kai Sovietų įsakymu Varšuvos sutarties šalių pajėgos vykdydamos karinę operaciją "Dunojus" (200 000 karių) įsiveržė į Čekoslovakiją Dubčekas ir kiti reformatoriai buvo areštuoti ir išvežti [[Maskva|Maskvą]], o žmonės protestavo gatvėse. Buvo ir aukų, tarp jų studentas Janas Palahas, susidegino Vaclovo aikštėje. 100 žmonių žuvo.
 
Numalšinus "Prahos pavasarį", į valdžią grįžo konservatyvieji komunistai. Dubčeką pakeitė Gustavas Husakas, kuri visą laiką pataikavo Sovietų Sąjungai. Per 21 metus trukusią "normalizaciją" buvo atkurta totalitarinė tvarka, o visi kitaminčiai sutriuškinti. Daug intelektualų išvyko į užsienį.
 
"Prahos pavsario" įvykiai paskatino SSRS užsienio politikoje suformuoti naujus nuostatus, vadinamajį Brežnevo doktriną. Pagal ją SSRS neva turinti teisę įvesti karriuomenę į bet kurio sovietinio bloko šalį, jei nuspręstų, jog ši pasuko klystkeliu iš "teisingo socializmo" kelio, t. y. nepaklūsta Maskvos interesams. Doktrina dar labiau apribojo socialistinių šalių suverenumą, o bet kokios vietos komunistų valdžios reformos galėjo būti vykdomos tik SSRS nutarus.
 
[[1977]] m. politikų ir intelektualų grupė, tarp jų ir dramaturgas Vaclavas Havelas, pasirašė dokumentą, kuriuo buvo reikalaujama pagrindinių žmogaus teisių. Vadinamoji "Chartija 77" tapo visus disidentus vienijančiu veiksniu.
 
1 053

pakeitimai