Čekijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 212 pridėta baitų ,  prieš 3 mėnesius
==Čekoslovakija 1945 m. ir pokaris==
1945 m. [[gegužės 5]] d. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniui karui]] baigiantis, Prahoje įvyksta sukilimas prieš nacistus. Po 4 d. miestą užėmė [[Raudonoji armija]]. Benešas grįžo į savo šalį ir vėl tapo prezidentu. Raudonosios armijos atsakomieji veiksmai prieš Čekijos vokiečių mažumą, kurioje buvo (2 mln. gyventojų), tapo neišvengiami. Tūkstančiai žuvo, buvo prievarta išvaryti į Vokietiją arba patys pabėgo.
 
1945 m. atsikūrusi Čekoslovakijos valstybė iš pradžių tęsė prieškarinės Pirmosios respublikos demokratines tradicijas. Po karo valdė koalicinė vyriausybė. 1948 m. panaudoję kariuomenę perėmė valdžią į savo rankas. Suklastoti rinkimai baigėsi komunistų partijos laimėjimu, o kitos partijos buvo uždraustos.
 
Iš kart po karo staigiai iškilo komunistų partija (KSČ). Ši partija surinko daugiausiai balsų per [[1946]] m. rinkimus, jos vadovas Klementas Gottwaldas tapo ministru pirmininku, vyriausybėje buvo keli jo partijos nariai. [[Komunistai]] tapo labai populiarūs, tačiau nekomunistai vyriausybės nariai labai nerimavo. [[1948]] m. vasario mėn. 12 jų atsistatydino, tikėdamiesi tokiu būdu sužlugdyti Gottwaldo vyriausybę. Taip jie prisidėjo surežisuojant komunistinį perversmą - neprireikė nė karinės pagalbos, kurią buvo pasiūlęs [[Josifas Stalinas|J. Stalinas]]. Dėl sveikatos sutrikimų atsistatydino Benešas. Vadinamąjį "pergalingąjį vasarį" prasidėjo stalinizmo įtvirtinimo laikotarpis, kurio metu buvo vykdoma visuotinė nacionalizacija ir didžiulio masto pramonės plėtra. Taip pat vyko represijos ir persekiojimai. Ūkininkai, kurie priešinosi kolektyvizacijai, buvo siunčiami į darbus kasyklose arba į kalėjimus. Dvasininkai buvo uždarinėjami koncentracijos stovyklose. Daug žmonių pasirinko emigraciją.
 
=="Prahos pavasaris" 1968 m.==
7 dešimtmetyje komunistų partijoje prasidėjo reformatų sąjūdis. Jos nariai reikalavo liberalizuoti stalininį požiūrį į ekonomiką, politiką ir asmens laisvę. Nepavykus pastangomis įveikti reformatorius ar imtis prieš juos represijų, [[1968]] m. sausio mėn. prezidentas Novotny buvo priverstas pasitraukti iš posto. Naujas išrinktas pirmasis sekretorius [[Aleksandras Dubčekas]] paskelbė siekiąs sukurti "socializmą žmogišku veidu". Vėlesnė demokratinės reformos, kurioms buvo entuziastingai pritarta, aprėpė visus visuomeninio ir politinio gyvenimo aspektus. Vis tai staigiai nutrūko 1968 m. rugpjūčio 21 d., kai Sovietų įsakymu Varšuvos sutarties šalių pajėgos įsiveržė į Čekoslovakiją. Dubčekas ir kiti reformatoriai buvo išsiųsti į [[Maskva|Maskvą]], o žmonės protestavo gatvėse. Buvo ir aukų, tarp jų studentas Janas Palahas, susidegino Vaclovo aikštėje.
Numalšinus "Prahos pavasarį", į valdžią grįžo konservatyvieji komunistai. Dubčeką pakeitė Gustavas Husakas, kuri visą laiką pataikavo Sovietų Sąjungai. Per 21 metus trukusią "normalizaciją" buvo atkurta totalitarinė tvarka, o visi kitaminčiai sutriuškinti. Daug intelektualų išvyko į užsienį.
[[1977]] m. politikų ir intelektualų grupė, tarp jų ir dramaturgas Vaclavas Havelas, pasirašė dokumentą, kuriuo buvo reikalaujama pagrindinių žmogaus teisių. Vadinamoji "Chartija 77" tapo visus disidentus vienijančiu veiksniu.
 
=="Aksominė revoliucija" 1989 m.==
Dar 1989 m. [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesį kilus opozicijos demonstracijoms, komunistų valdžia jas išvaikė jėga. 1989 m. [[lapkričio 17]] d. prasidėjo taiki studentų demonstraciją [[Praha|Prahoje]], kurias numalšino policijos pajėgos. Kilus nepasitenkinimui, [[lapkričio 19]] d. prasidėjo masiniai protestai, kurie truko iki gruodžio mėnesio pabaigos, komunistai nedrįso panaudoti jėgos ir prarado valdžią. Paskubomis suburta nauja politinė partija "Pliečių forumas: pradėjo derybas su pasitraukiančia vyriausybe.
1989 m. gruodžio 29 d. Čekoslovakijos prezidentu išrinktas disidentas, kovotojas už žmogaus teises [[Vaclavas Havelas]].
 
Žlungant komunistiniams režimams gretimose šalyse, [[lapkričio 28]] d. komunistinė valdžia nutarė atsisakyti vienpartinės sistemos, atidaryti sienas su Vakarų Vokietija ir [[Austrija]]. [[Gruodžio 10]] d. prezidentas [[Gustavas Husakas]] paskyrė naują vyriausybę, daugiausiai sudarytą iš opozicinių partijų atstovų, o pats atsistatydino.
 
==Čekijos Respublika 1993 m.==
Išnykus griežtai, centralizuojančiai komunistų valdžiai, vėl iškilo istoriniai nesutarimai tarp čekų ir slovakų, per kurį nuverstas komunistinis režimas. "Piliečių forumas" skilo į dvi dalis − centro kairiųjų Piliečių sąjūdį ir dešiniąją Piliečių demokratinę partiją. [[1992]] m. per visuotinius rinkimus į valdžią atėjo partijos, siekiančios suskaidyti bendrą valstybę. [[1993]] m. sausio 1 d. buvo įkurta [[Čekija|Čekijos]] Respublika.
 
{{Commons|Category:History of the Czech Republic}}
1 053

pakeitimai