Herodotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 5 mėnesius
S
Herodoto vardas užrašytas ant trijų marmuro skulptūrų: ant hermos, esančios [[Neapolis|Neapolyje]], ant hermos [[Niujorkas|Niujorke]] ir ant vienos porinės hermos Neopolyje, kur jis vaizduojamas drauge su [[Turkididas|Tukididu]]. Anksčiau manyta, kad šių ir kitų kopijų originalai esą imiginaciniai istoriko atvaizdai, sukurti vėlyvesniųjų laikų autorių. Tačiau ši nuomonė klaidinga jau vien todėl, kad bent vienas Herodoto portretas turėjo būti sukurtas dar jam gyvam esant. Šis istorikas Graikijoje buvo labai gerbiamas: žmonės mokėjo tinkamai įvertinti naujovišką Herodoto veiklą. Ištraukos iš jo istorijos apie persų karus, skaitomos per šventes Olimpijoje ir Atėnuose, plačiai pagarsino jų autorių. Istorikas bičiuliavosi su [[Sofoklis|Sofokliu]] bei [[Periklis|Perikliu]]. Iš kai kurių Herodoto portretų detalių matyti, jog menininkas puikiai pažinojo savo portretuojamąjį. Plaukai su sklastymu, į dvi dalis padalinta barzda, geraširdiška veido išraiška – tai, be abejo, autentiški portreto bruožai. Per vidurį perskirti plaukus ant kaktos mėgo ir [[Heraklitas]], o į dvi dalis savo barzda šukuodavo Sofoklis. Tačiau Herodoto sruogos itin raiškios, jo barzda primena rytietišką.
 
Norėdamas kuo tiksliau pateikti graikų praeitį, jis išstudijavo [[Homeras|Homero]] „[[Iliada|Iliadą]]“ ir „[[Odisėja|Odisėją]]“, kitų autorių kūrinius. Herodotui stigo žinių apie persų praeitį, todėl jis leidosi į tolimą kelionę po Persijos imperiją: aplankė [[Egiptas|Egiptą]], [[Babilonas|Babiloną]], [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] ir net [[skitai|skitų]] kraštus. Visur rinko medžiagą savo pirmajam istoriniam veikalui: šalių gyventojų pasakojimus apie graikų – persų karą, aprašė svečių šalių papročius, gyvenimą, lygino graikus su barbarais. Visus kelionės užrašus jis sudėjo į knygą ir pavadino „Istorija“. Labas rytas
 
== Nuorodos ==
Anoniminis naudotojas