Raudonieji partizanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S kitos reikš. |
Čia atrodo bereikalinga rizika kaip ribotų galimybių diversinei grupei kurios priešas yra aiškus. Sunku patikėti. |
||
Eilutė 27:
253-iojo lietuvių savisaugos bataliono Rakliškių atsparos punkto kariai, 1944 m. sausio pradžioje surengė pasalą prie Pasalio kaimo ir iš sovietinių partizanų atėmė 5 karves, 16 avių, 3 kiaules, o per susišaudymą užmušti 6 arkliai. Atimti gyvuliai grąžinti jų savininkams, nes paaiškėjo, kad jie – mažažemiai valstiečiai, turėję tik po 1 arklį.
G. Zimanas radiogramoje A. Sniečkui minėjo ir vieną rudenį sudegintą kaimą į pietus nuo savo bazės Rūdninkų girioje - [[Daržininkai (Valkininkai)|Daržininkų kaimą]] prie [[Valkininkai|Valkininkų]], kuris po konflikto buvo apšaudytas padegamosiomis kulkomis.{{faktas}}
Raudonieji partizanai žiauriai ir negailestingai 1944 m. [[sausio 29]] d. susidorojo su Kaniūkų kaimu, o per 1944 m. Velykas - [[balandžio 12]] d. sudegino [[Onuškis|Onuškio]] valsčiaus [[Bakaloriškės|Bakaloriškių]] kaimą.{{faktas}}
1943 m. M. Šumausko vadovaujamas diversinių grupių centras veikė Kazėnų ir [[Narutis|Naručio]] miškuose - prie Lietuvos ir Baltarusijos SSR sienos.
|