Bantų migracijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatinis brūkšnių taisymas. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Niger-Congo map.png|thumb|
'''Bantų migracijos'''
== Bantų protėvynė ==
Nors nėra vieningai sutariama dėl bantų tautų protėvynės, kas inspiruoja keletą skirtingų teorijų, šiuo metu dauguma mokslininkų pripažįsta Dž. Grinbergo <ref>Greenberg, Joseph. ''Linguistic evidence regarding BAntu origins'' // Journal of African history, vol. 13 (1972), pp.
Iki to laiko [[Nigerio-Kordofano kalbos|Nigerio-Kordofano kalbomis]] kalbančios tautos jau buvo apgyvendinę visą [[Sudanas (regionas)|Sudano regioną]]. Bantų protėviai buvo piečiausiai pasislinkusi jų grupė, gyvenusi arčiausiai [[Kongo džiunglės|Kongo džiunglių]] ruožo. Lingvistiškai tai buvo jauniausia Nigerio-Kordofano šeimos atšaka, ir jų artimiausi giminaičiai buvo [[bantoidai]], ir dabar gyvenantys rytinėje Nigerijoje. Bantų prokalbė čia formavosi
Remiantis lingvistiniais duomenimis nustatyta, kad dar protėvynėje bantai vertėsi žemdirbyste (augino [[jamsas|jamsą]], [[aliejinė palmė|aliejines palmes]]). Taip pat gamino primityvią [[keramika|keramiką]], tačiau nežinojo metalų. Visus šiuos pasiekimus jie vėliau išplatino savo migracijų metu<ref>Vansina, Jan. ''New linguistic evidence and The Bantu expansion'' // Journal of African history, vol. 36 (1995), pp.
== Migracijų raida ==
[[Vaizdas:Bantu Phillipson.png|thumb|200px|left|Bantų migracijų raida pagal Gérard Philippson (2003)]]
{{Kongo civilizacija}}
Dėl tikslios migracijų raidos mokslininkai nesutaria. G. Phillipson yra pasiūlęs vieną iš migracijos teorijų, bet greta jos egzistuoja ir kitos teorijos.
=== I banga (
Spėjama, kad bantų migracijos prasidėjo II tūkst. pr. m. e. viduryje, kuomet dėl įvairių priežasčių bantai paliko savo protėvynę. Tuo metu jie pasidalino į dvi grupes, kas lėmė vakarinių bantų ir rytinių bantų susiformavimą<ref>Heine, Bernd, Hoff, Hans, Vossen, Rainer. ''Neuere Ergebnisse zur Territorialgeschichte der Bantu. Zur Sprachgeschichte und Ethnohistorie in Afrika'' // Möhlig, W. J. G. et al. (utg.) ''Neue Beiträge afrikanistischer Forschung''. Berlin, Reimer: 1977, pp. 57-72.</ref>.
Vakariniai bantai migravo per Kongo džiungles (dabartinio [[Kamerūnas|Kamerūno]], [[Gabonas|Gabono]] teritorijas) tiesiog į pietus, kol pasiekė piečiau esančias [[savana]]s. Čia jie susidūrė su vietos gyventojais, kalbančiais [[choisanų kalbos|choisanų kalbomis]]. Šių dauguma asimiliavosi arba, stumiami bantų, migravo į pietus, taip apgyvendindami nederlingas [[Namibijos dykuma|Namibijos]] ir [[Kalaharis|Kalahario]] dykumas. Jie tapo dabartinių [[Bušmėnai|bušmėnų]] protėviais. Vietoj jų pietvakarių Afrikoje apsigyvenę bantai suformavo [[bakongai|bakongų]], [[bateke]] ir kitas tautybes. Čia ilgainiui susikūrė aukšta [[Kongo civilizacija]].
Rytinė bantų atšaka, tuo tarpu, migravo į rytus, palei šiaurinį Kongo džiunglių pakraštį, kol pasiekė labai derlingą ir tinkamą gyventi [[Didžiųjų ežerų regionas|Didžiųjų ežerų regioną]] (dabartinė [[Uganda]], [[Ruanda]], [[Burundis]], dalis [[Kenija|Kenijos]], [[Tanzanija|Tanzanijos]]). Čia jie susidūrė su vietos gyventojais [[pigmėjai]]s ba[[tva]], kurie perėmė užkariautojų kalbas ir papročius, tačiau išliko žemiausiu visuomenės sluoksniu.
=== Ureve kultūra (I tūkst. pr. m. e.) ===
{{Viktorijos ežero valstybės}}▼
{{main|Ureve kultūra}}
▲{{Viktorijos ežero valstybės}}
Didžiųjų ežerų regiono bantai I tūkst. pr. m. e. išvystė aukštą priešistorinę kultūrą, kuriai, kaip spėjama, įtakos turėjo tuo metu šiaurėje klestėjusi [[Kušas|Kušo]] civilizacija, dar vėliau
Priešistorinės civilizacijos suklestėjimas (lydiminė žemdirbystė ir geležies lydymas) nulėmė spartų vietos miškų kirtimą. Dėl to kadaise džiunglėmis apaugęs Didžiųjų ežerų regionas buvo beveik iškirstas. Ureve kultūra klestėjo iki II mūsų eros tūkstantmečio, kol šiose vietose nesusiformavo pirmoji valstybė
▲Priešistorinės civilizacijos suklestėjimas (lydiminė žemdirbystė ir geležies lydymas) nulėmė spartų vietos miškų kirtimą. Dėl to kadaise džiunglėmis apaugęs Didžiųjų ežerų regionas buvo beveik iškirstas. Ureve kultūra klestėjo iki II mūsų eros tūkstantmečio, kol šiose vietose nesusiformavo pirmoji valstybė - [[Kitaros imperija]].
=== Pietinės Afrikos kolonizacija ===
[[Vaizdas:East&southern_africa_early_iron_age.png|thumb|200px|left|Geležies amžiaus plitimas Afrikoje]]
Iki I mūsų eros tūkstantmečio vidurio Ureve kultūros atstovai, savo technologijomis pranašesni už kitus aplinkinius gyventojus, sparčiai kolonizavo savanas pietuose, tokiu būdu apgyvendindami visą [[Pietinė Afrika|Pietinę Afriką]] ([[Tanzanija|Tanzaniją]], rytinę [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo]] dalį, [[Malavis|Malavį]], [[Zimbabvė|Zimbabvę]], [[Mozambikas|Mozambiką]], [[Zambija|Zambiją]]). Jie naikino vietos gyventojus, kalbančius [[choisanų kalbos|choisanų kalbomis]], kurių vieninteliai šiuolaikiniai palikuonys yra [[hadzai]] ir [[sandavai]] [[Tanzanija|Tanzanijoje]].
Bantai atsikėlėliai visose teritorijose plėtojo geležies tradicijas. Tolimiausią pietinį pakraštį jie pasiekė apie 400 metus. Užkariautose teritorijose jie ilgainiui sukūrė galežies amžiaus kultūras, kurių žinomiausios yra [[Didžioji Zimbabvė]], [[Luba (valstybė)|Luba]], [[Lunda]], [[Alujana]] ir kt.
=== Vėlesnės migracijos ===
Nors daugelyje bantų užkariautų teritorijų gyventojai susėslėjo, jų migracijos nesibaigė iki pat XX a. Viena paskutiniųjų migracijų buvo labiausiai į pietus nutolusių bantų
== Šaltiniai ==
|