|
'''Federalinis tyrimų biuras''' (FTB) ({{en|Federal Bureau of Investigation}}, ''FBI'') tai [[JAV|Jungtinių Valstijų]] vidaus žvalgybos ir saugumo tarnyba, pagrindinė federalinė teisėsaugos institucija. Federalinis tyrimų biuras veikia prie [[JAV teisingumo departamentas|JAV teisingumo departamento]], taip pat yra JAV žvalgybos bendruomenės dalis. FTB atskaitinga tiek [[JAV generalinis atornėjus|JAV generaliniam atornėjui]], tiek [[Nacionalinės žvalgybos direktorius|Nacionalinės žvalgybos direktoriui]]. Federalinio tyrimų biuro kompetencijai priklauso daugiau nei 200 federalinių nusikaltimų kategorijų tyrimas, o taip pat ši teisėsaugos institucija yra pagrindinė šalies [[antiterorizmas|antiterorizmo]], [[kontržvalgyba|kontržvalgybos]] ir kriminalinių nusikaltimų tyrimo organizacija.
Istorija
FBR įkūrimo pradžia laikomi 1908 m., kai į teisingumo ministeriją iš finansų ministerijos buvo pervesti turintis didelę tyrimų pravedimo patirtį aštuoni Slaptosios tarnybos pareigūnai, kurie sudarė teisingumo ministerijoje naujai įkurto specialaus Tyrimų biuro (1935 m. buvo pervardintas Federaliniu tyrimų biuru) branduolį. Šis biuras užsiėmė federalinių kriminalinių ir ekonominių nusikaltimų, sukčiavimo atvejų, bei įstatymų dėl antimonopolinės veiklos ir JAV neutralumo pažeidimų tyrimu. Vėliau į šios tarnybos, funkcijas įėjo atlikimas tyrimu dėl bylų susijusiu su šnipinėjimu, diversijų ir sabotažo aktais, ardomąja (komunistinė) veikla, nacionalinio šalies saugumo užtikrinimu, kova su gangsteriu gaujoms.
Antrojo pasaulinio karo metais FTB funkcijos ir teisės buvo žymiai išplėstos ir biurui buvo leista užsiimti žvalgybinės informacijos rinkimu užsienyje (oficialiai tik Lotynų Amerikoje, bet faktiškai jo agentai veikę ir kitose pasaulio regionuose), kam jo sudėtyje buvo suformuota speciali žvalgybos tarnyba, o JAV atstovybėse užsienio šalyse pradėjo pasirodyti pirmieji FTB atstovai.
Ilgą laiką, beveik 48 metus (1924-1972), FTB vadovavo Edgaras Huveris, kuris pagrindinį dėmesį biuro veikloje skyrę informacijos rinkimui, bei kovai su šnipinėjimu ir ardomąja (komunistinė) veikla. Huverio pastangomis šis nedidelis teisingumo ministerijos padalinis išsivystę į faktiškai nepriklausomą slaptąją politinę policiją, svarbiausią šalies kontržvalgybinį ir federalinį teisėsaugos organą, pelnusi pasaulinę šlovę.
Po Huverio mirties 1972m., FTB pozicijos ir įtaka susvyravo, jo teisės ir kompetencija buvo pakoreguotos, bei 1976m. JAV generalinio prokuroro nutarimu visos ankščiau FTB atliekamos savo nuožiūra ir neretai nesilaikant įstatymų, operatyvinės priemonės buvo paimtos federalinių prokurorų kontrolėn.
1982m. FTB tapo pagrindiniu šalies teisėsaugos organu atsakingu už kova su terorizmu, bet tik po 2001m. rugsėjo 11 įvykių šiai sričiai buvo pradėtas skirti padidintas dėmesys. Tuo pačiu FTB buvo įpareigota kartu su Įstatymų dėl narkotikų taikymo administracija (DEA) užsiimti tyrimais dėl nelegalaus narkotikų kontrabandos ir platinimo JAV teritorijoje ir šiuo metu šioje veiklos sferoje DEA faktiškai perduota į FTB vadovybės pavaldumą.
1991m. FTB (kartu su kitom JAV specialiosioms tarnyboms) gavo leidimą sulaikinėti paieškomus JAV teisėsaugos asmenys kitų valstybių teritorijoje, nepaisant to ar yra tų valstybių vyriausybių sutikimas, ir pargabenti juos į JAV.
Pasibaigus „šaltojo karo“ periodui, XX am. paskutiniam dešimtmetyje FTB direktorius Luis Fri (1993-2001m) pravedė stambią biuro reorganizaciją, žymiai sumažinęs kontržvalgybos tarnybą (apie 20 % jos darbuotojų buvo pervesta į nusikaltimų tyrimo padalinius), bei apie 600 agentų pervedęs iš centro į regioninius skyrius („lauko ofisus“).
Po 2001m rugsėjo 11d. įvykdytu teroristinių aktų FTB direktorius Robertas Miulleris pravedę naują biuro reorganizaciją žymiai sustiprinusia šią žinybą. Reformos metu buvo ypač sustiprinta kovos su terorizmu tarnyba ir reorganizuota eilė biuro padalinių, bei buvo įkurta eilė naujų savarankiškų biuro tarnybų: kovos su kompiuteriniais nusikaltimais valdyba (Nacionalinis infrastruktūros apsaugos centras), žvalgybos valdyba, greito reagavimo grupė (koordinuojantis centras krizinių situacijų metu) ir kt..
== Nuorodos ==
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
V. Usačiovas „Policijos institucijų sistema pasaulyje“. „Mileda“. Kaunas. 2009
{{teisė-stub}}
| 