Krieviniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
XVI–XIX a. didžioji krievinių dalis ([[Kuršo hercogystė|Kurše]]) po [[Reformacija|Reformacijos]] įsitvirtinimo išpažino evangelikų liuteronų, o Lietuvoje – tiek [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]], tiek [[Katalikų bažnyčia|katalikų]] tikėjimą.
1897 m. visuotinio Rusijos imperijos surašymu metu Panevėžio apskr. registruoti 3 vyrai kalbantys vodų ir 66 vyrai ir 2 moterys - estų kalba<ref>[https://commons.wikimedia.org/w/index.php?title=File:%D0%9F%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%B8%D1%81%D1%8C_%D0%BD%D0%B0%D1%81%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F._%D1%82.42_%D0%9A%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%B3%D1%83%D0%B1%D0%B5%D1%80%D0%BD%D0%B8%D1%8F._%D0%9D.%D0%90.%D0%A2%D1%80%D0%BE%D0%B9%D0%BD%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9_(%D1%80%D0%B5%D0%B4.)(%D0%A1.-%D0%9F%D0%B5%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%83%D1%80%D0%B3,_1904).pdf&page=5 Перепись населения. т.42 Ковенская губерния. Н.А.Тройницкий (ред.)(С.-Петербург, 1904), p. 82]</ref>.▼
== Etimologija ==
eilutė 36 ⟶ 34:
[[Vaizdas:Brunavos bažnyčia.jpg|alt=Brunavos katalikų bažnyčia|miniatiūra|Brunavos-Brunoviškių katalikų bažnyčia (1773 m.)]]
Lietuvoje išsamesnių tyrimų šia tema kol kas nėra<ref name=":0" />. Tačiau abejonių nekelia, kad nemažai krievinių gyveno ir tuometinėje Šiaurės Lietuvoje – tuometinės [[Upytės pavietas|Upytės pavieto]] (nuo 1843 m. [[Panevėžio apskrities istorija|Panevėžio apskr]].) šiaurinėje dalyje – Žeimelio, Saločių (nemažos latviškai kalbančios valsčių dalys su Adžūnų kaimu, [[Kamardės dvaras|Kamardės]], Pograničos, Brunoviškių dvarais ir kt. 1921 m. buvo perduotos Latvijai) ir [[Brunavos valsčius|Brunavos]] vls. (iki 1921 m. priklausė Lietuvai). Livonijos – [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] siena istorinės Žiemgalos teritorijoje 1473–1585 m. buvo nepastovi, nuolat koreguojama šiaurės kryptimi. Tik 1473–1529 m. nusistovėjo stabili siena tarp Nemunėlio ir Mūšos – ėjo tiesia linija nuo [[Auželių piliakalnis|Nuogailių (Auželių)]] iki [[Kamardės piliakalnis|Kamardės piliakalnio]], kuri su [[Brunavos valsčius|Brunavos vls]]. Lietuvoje nepakitusi išliko iki pat 1921 m. Tokiu būdu nemažai teritorijų buvo prijungta prie Lietuvos kartu su jų gyventojais – krieviniais ir latviais. Lietuvoje jie priklausė tiek didelei latviškai Žeimelio [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] parapijai, tiek [[Brunava|Brunavos]], [[Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia|Pašvitinio]], [[Saločių Šv. Juozapo bažnyčia|Saločių]] katalikų parapijoms. Ūkių, kurių šeimininkai turėjo pavardę ''Kreewing'', gausu 1811–1834 m. Lietuvos [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] Prograničos ir kt. dvarų (Žeimelio vls.) revizijose<ref name=":0">[https://www.skrastas.lt/aktualijos/vodu-tautos-palikuoniu-ieskos-zeimelyje Živilė KAVALIAUSKAITĖ, ''Vodų tautos palikuonių ieškos Žeimelyje'', Šiaulių kraštas, 2019-09-12].</ref>. Ilgainiui krievinių didžioji dalis sulatvėjo, kita sulietuvėjo. Jų asimiliacijos procesai Lietuvoje buvo spartesni nei [[Kuršo hercogystė|Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje]].
▲1897 m. visuotinio Rusijos imperijos surašymu metu Kauno gub. Panevėžio apskr. registruoti 3 vyrai kalbantys vodų ir 66 vyrai ir 2 moterys - estų kalba<ref>[https://commons.wikimedia.org/w/index.php?title=File:%D0%9F%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%B8%D1%81%D1%8C_%D0%BD%D0%B0%D1%81%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F._%D1%82.42_%D0%9A%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%B3%D1%83%D0%B1%D0%B5%D1%80%D0%BD%D0%B8%D1%8F._%D0%9D.%D0%90.%D0%A2%D1%80%D0%BE%D0%B9%D0%BD%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9_(%D1%80%D0%B5%D0%B4.)(%D0%A1.-%D0%9F%D0%B5%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%83%D1%80%D0%B3,_1904).pdf&page=5 Перепись населения. т.42 Ковенская губерния. Н.А.Тройницкий (ред.)(С.-Петербург, 1904), p. 82]</ref>.
== Pavardės ==
| |||