Emigracija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Emigracijos metu prarandami ne tik ir ne tiek mokesčių mokėtojai, kiek piliečiai, lemiantys valstybės politinį likimą, aktyviausia ir savarankiškiausia jų dalis. Nepaisant diplomatinių atstovybių pastangų įtraukti emigravusius piliečius į balsavimo sąrašus, nemaža jų dalis rinkimuose nedalyvauja (ši tendencija turbūt labiausiai paplitusi tarp legalaus statuso neturinčių migrantų). Migravimas ypač silpnina ir taip sunkiai besiformuojantį vidurinįjį visuomenės sluoksnį, be kurio negalima tikėtis stabilios ir pažangios demokratinės valstybės susiformavimo.

 

Emigracija vyksta nuo seniausių laikų. Ypač padidėjo XV a. pabaigoje, atradus Ameriką, į kurią vyko emigrantai iš Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Olandijos, Anglijos. [[XIX amžius|XIX]]–[[XX amžius|XX]] a. daugybė vargingai gyvenančių europiečių šeimų persikėlė į [[Šiaurės Amerika|Šiaurės]] ir [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]] ar [[Australija|Australiją]].<ref>{{VLE|V|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/emigracija-52708 Emigracija]}}</ref>