Denaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 1 metus
→‎Raida: monetos pavadinimo suvienodinimas
S (Šalinamas Link FA šablonas.)
(→‎Raida: monetos pavadinimo suvienodinimas)
 
== Raida ==
Denaras pirmą kartą nukaldintas 269 m. pr. m. e. (6,8 g. sidabro), kopijuojant graikiškąją sidabrinę [[drachma|didrachmą]]. Šie ankstyvieji dinaraidenarai vadinami kvadrigatais ({{lot|quadrigatus}}). Reguliariai kaldinti dinarasdenaras pradėtas nuo 211 m. pr. m. e. Jo standartinis nustatytas svoris buvo 4,5 g (t. y. 1/6 svorio uncijos). Tai buvo pirmoji sidabrinė romėnų moneta, ir nuo tada dinarasdenaras tapo pagrindiniu Romos imperijos piniginiu vienetu. Per istoriją dinarodenaro svoris keletą kartų kito: Augusto laikais jis krito iki 3,9 g sidabro, [[neronas|Nerono]] laikais – iki 3,4 g, o III a. – iki 3,0 g.
 
Išreikšti iki [[XX amžius|XX a.]] cirkuliavusių pinigų vertę mūsų laikų pinigais – labai sudėtinga dėl skirtingų ekonomikų. Palyginimui galima pasakyti, kad istorikų nuomone vėlyvojoje [[Romos respublika|Romos Respublikos]] ir ankstyvojoje [[Romos imperija|Romos imperijoje]] darbininko dienos uždarbis būdavo vienas denaras.
* [[Viktoriatas]] – 3/4 denaro, arba 7,5 (vėliau 12) asai;
 
Po to, kai erų sandūroje Romos imperijoje buvo įvesta auksinė moneta [[aurėjas]] {{la|aureus}}, lygus 25 denarams, denaras išliko pagrindine imperijos moneta. Tačiau jis greitai ėmė susidurti su kokybės prastėjimo problema. Mažėjant sidabro išteklių, Romos imperijos kalyklose buvo vis dažniau primaišoma [[varis|vario]] ir [[bronza|bronzos]], kas prastino sidabro kokybę. III a. dinaraidenarai buvo kaldinami iš bronzos, tik apipurškiami sidabru. Todėl aurėjo ir denaro santykis sparčiai kito.
 
215 m. [[Karakala]] išleido naują sidabrinę monetą [[Antoninianas|antoninianą]], lygią 2 denarams. Po to iki III a. vidurio denarai išėjo iš apyvartos.
Denaro pavadinimą VII a. perėmė [[arabai]], kurie iš [[Bizantija|Bizantijos]] išmoko kalti auksinius pinigus – [[solidas|solidus]], tik vadino juos [[dinaras|dinarais]] ({{ar|دينار}}). [[Auksinis dinaras|Auksiniai dinarai]] tapo svarbiausiu islamiškų šalių pinigu. Iki šiol kai kuriose [[Arabų šalys|arabų šalyse]] oficiali valiuta vadinama ''dinaru''. Balkanuose nemažai istorinių valiutų irgi vadintos denarais ar dinarais. Šios valiutos garbei čia yra [[Dinarų kalnai]], kur buvo kasamas monetoms kaldinti reikalingas metalas.
 
[[Viduramžiai|Viduramžių]] Europoje sidabrinis dinarasdenaras atgijo Frankų (vėliau Prancūzijos) piniginėje sistemoje kaip [[denjė]] ({{fr|denier}}). Nusižiūrėjus į denjė, pradėtos kaldinti kitos Krikščioniškosios Europos sidabrinės monetos: Italijos [[denarai (Italija)|denarai]], Ispanijos [[dineras|dinerai]], Portugalijos [[dinheiras|dinheirai]], [[denaras (Čekija)|Bohemijos denarai]], [[denaras (Vengrija)|Vengrijos denarai]], [[denaras (Lenkija)|Lenkijos (vėliau – Lietuvos) denarai]] ir pan. Kai kuriuose kalbose sidabriniai denjė pakeitė pavadinimą: Anglijoje jie tapo žinomi kaip [[pensas|pensai]], o Vokietijoje – kaip [[pfeningas|pfeningai]]. Visos šios monetos buvo kaldinamos ir kursavo tuometinėje Europoje.
 
{{Commons|Denarius|no=T}}
Anoniminis naudotojas