Šventaragio slėnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
klaidelės
S
S (klaidelės)
 
[[Vaizdas:Polen und Litauen 1125 bis zu ihrer Vereinigung 1386.jpg|thumb|right|165px|Dr. Karl von Spruner’io 1854 m. žemėlapyje pažymėtas Šventaragio slėnis (''Swintoroha'')]]
'''Šventaragio slėnis''' – slėnis [[Vilnius|Vilniuje]] prie [[Neris|Neries]] ir [[VilnelėVilnia|Vilnios]]s santakos. Pagal [[Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis|Lietuvos metraštį]] toje vietoje buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas [[Šventaragis]], kurio palaikai sudeginti [[XIII a.]]
 
Po senosios Vilniaus katedros liekanomis rasta XI–XIII a. aukojimo vietų. Nors su Šventaragio slėniu susijusios legendos istorikų atmetamos kaip prasimanymai, jas iš lietuvių mitologijos perspektyvos tyrė [[Vladimiras Toporovas]], [[Gintaras Beresnevičius]], [[Norbertas Vėlius]], [[Vykintas Vaitkevičius]] ir kiti.<ref name=vaitk>{{cite journal |last1=Vaitkevičius |first1=Vykintas |title=Senosios Vilniaus šventvietės (2) |url=http://www.baltai.lt/?p=3394 |journal=Šiaurės Atėnai |volume= 677 |date=2011-04-10 |accessdate=2018-03-08|}}</ref><ref name=paula>{{cite encyclopedia |first=Teresė |last=Paulauskytė |date=2013-06-03 |url=https://www.vle.lt/Straipsnis/sventaragis-93312 |title=Šventaragis |encyclopedia=[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |accessdate=2018-04-01}}</ref>
== Legenda ==
 
Kunigaikštis Šventaragis (priklausęs legendinei [[Palemono dinastija]]i) pasirinko gražią vietą slėnyje, Neries ir VilnelėsVilnios santakoje ir nurodė savo sūnui Skirmantui pastatyti ten šventyklą, kurioje jis po mirties turėsiąs būti sudegintas.<ref name=beres>{{cite book |first=Gintaras |last=Beresnevičius |title=Baltų religinės reformos |year=1995| isbn=9986-514-02-9 |pages=135–137}}</ref> Jis taip pat nurodė čia deginti Lietuvos kunigaikščių ir didikų palaikus. Po daugelio metų didysis kunigaikštis Gediminas medžiojo ir sustojo slėnyje. Čia jam prisisapnavo staugiantis Geležinis Vilkas, o žynys [[Lizdeika]] sapną paaiškino kaip ženklą, kad čia GedinimasGediminas pastatys Lietuvos sostinę. Taip Gediminas tapo Vilniaus įkūrėju.<ref name=beres>{{cite book |first=Gintaras |last=Beresnevičius |title=Baltų religinės reformos |year=1995| isbn=9986-514-02-9 |pages=135–137}}</ref>
 
== Istoriografija ==
Šventaragio slėnio legendos buvo perpasakojamos vėlesnių istorikų, tarp jų Motiejaus Stryjkovskio ir [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]], ir tapo labai populiariomis. 1582 m. išleistame darbe M.Stryjkovskis pridėjo, kad slėnyje buvo Perkūno šventykla, buvo deginama [[amžinoji ugnis]], o toje vietoje vėliau pastatyta [[Vilniaus katedra]].<ref name=kitka>{{cite book |first=Napaleonas |last=Kitkauskas |title=Vilniaus pilys |edition=2nd |year=2012 |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |isbn=978-5-420-01716-6 ||pages=179, 189–190, 206}}</ref> T. Narbutas, remdamasis abejotina Rivijaus kronika, net pateikė šventyklos išmatavimų ir joje atliekamų ritualų aprašymą.<ref name=narbu>{{cite book |first=Teodor |last=Narbutt |title=Dzieje starożytne narodu litewskiego |year=1835 |url=http://pawet.net/library/history/bel_history/narbutt/01/DZIEJE_STAROŻYTNE_NARODU_LITEWSKIEGO._Tom_pierwszy.html |volume=I |language=pl |pages=227–231}}</ref> Iš tų aprašymų daryta išvada, kad Šventaragio slėnis pagoniškoje Lietuvoje buvęs svarbus kulto centras – čia stovėjusi [[šventykla]] Perkūnui, degė [[amžinoji ugnis]], buvo atliekamos įvairios [[apeigos]]<ref>{{TLE|4|236}}</ref>.
 
Akademinė diskusija apie tai, ar legendos susijusios su realia Vilniuje buvusia pagonių šventykla, tebesitęsia. Pagonių šventykla, kuri buvo sugriauta ir vietoje jos pastatyta katalikų bažnyčia, minima 1388 m. [[Urbonas VI|popiežiaus Urbono VI]] bulėje. Visgi bulė nėra labai konkreti ir joje aprašyti karaliaus Jogailos veiksmai yra panašūs į aprašytus [[Pakartoto Įstatymo knyga|Pakartoto Įstatymo knygoje]] (12:3–4).
 
== Nuorodos ==
2 852

pakeitimai