Anita Ekberg: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
S typo
Skicq (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
Eilutė 20:
6 dešimtmečio viduryje ji atsisveikino su modelio darbu ir visą dėmesį sutelkė į kiną. Po nedidelių vaidmenų televizijoje ir keliuose filmuose, ji gavo didesnį vadimenį epe „Karas ir taika“ (1956). Anitos vaidmenys darėsi vis didesni („Hollywood or Bust“ (1956), „Interpol“ (1957)), o [[John Wayne]] pasitraukus iš kino kompanijos, jos kontraktais bei vaidmenimis ėmė rūpintis buvęs šio verslo partneris Robert Fellows.
 
Po sėkmingų juostų „Valerie“ (1957), „Paris Holiday“ (1958), 1959 m. ji išvyko į Italiją, kur vaidino filme „Nel Segno di Roma“ ir [[FredericoFederico Fellini]] „La Dolce Vita“ (1960). Pastarajame esanti scena, kuomet Anita maudosi Trevi fontane, yra vadinama viena žinomiausių kino istorijoje.<ref>{{cite web|last1=Mejia|first1=Paula|title=Anita Ekberg, International Film Siren, Dies at Age 83|url=http://www.newsweek.com/anita-ekberg-international-film-siren-dies-age-83-298488|website=Newsweek|accessdate=20 January 2015}}</ref> Filmas sulaukė milžiniško pasisekimo ir Anita apsistojo [[Roma|Romoje]], kur netruko tapti populiaria ir režisierių geidžiama aktore.
 
1962 m. ji dalyvavo atrankoje pirmajam serijos apie [[Džeimsas Bondas|Džeimsą Bondą]] filmui „[[Daktaras Ne]]“, tačiau šis atiteko [[Ursula Andress]]. Nepaisant to, filmo prodiuseris [[Albert R. Broccoli]] sekančiais metais suteikė jai vaidmenį filme „Call Me Bwana“.