Palėvenės šv. Domininko bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Išimama iliustracija 1859_m._Palėvenės_vienuolyno_valdų_planas._XIX_a._pr._priklauso_apie_45_valakai,_t.y._apie_945_ha_žemės.jpg, kurią naudotojas Sealle pašalino Commons projekte
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Išimama iliustracija Palėvenės_vienuolyno_ansamblis._Napoleono_Ordos_piešinys_iš_Noriūnų_dvaro_parko_pusės,_1875_m..jpg, kurią naudotojas Sealle pašalino Commons projekte
Eilutė 22:
[[Vaizdas:64b6ųu.jpg|kairėje|miniatiūra|160px|Fundatorių ložė]]
[[1757]] m. pastatytas naujas didysis altorius. Už didžiojo [[Altorius|altoriaus]] pristatytas vienuolių choras 1763 m. birželio mėnesį pabaigti Šv. Hiacinto ir ir Šv. Kotrynos altoriai ir sakykla. Visi bažnyčios interjero dekoro elementai, kaip įprasta vėlyvojo baroko dailei, tarpusavyje susieti plastiniais ir prasminiais ryšiais. Didžiojo altoriaus šonuose įkomponuoti altoriai, skirti dviejų svarbių dominikonams šventųjų garbei: dešinėje ordino įkūrėjui [[Šv. Dominykas|Šv. Dominykui]], o kairėje – [[Tomas Akvinietis|Šv. Tomui Akviniečiui]]. 1767 m. pagaminti suolai, laiptai prie altorių ir klausyklos. 1782 m. padarytas suolas vienuolių chorui. Už mokestį buvo laidojama bažnyčios rūsiuose ir šventoriuje.
 
[[Vaizdas:Palėvenės vienuolyno ansamblis. Napoleono Ordos piešinys iš Noriūnų dvaro parko pusės, 1875 m..jpg|miniatiūra|Palėvenės bažnyčia ir vienuolyno ansamblis. Napoleono Ordos piešinys iš [[Noriūnų dvaras|Noriūnų dvaro]] parko pusės, 1875 m.]]
[[XIX amžius|XIX a.]] pirmoje pusėje Palėvenės [[Dominikonų ordinas|dominikonai]] nuolat tvarkė ir gražino sau priklausančius pastatus. [[1818]] m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, [[Barzdai|Barzdžių]] palivarkas su kaimu (iš viso daugiau kaip 45 valakai žemės). Tarp 1818 ir 1824 m. bažnyčios šventorius buvo aptvertas mūrine tvora. 1841 m. bažnyčia uždengta naujomis [[Malksna|malksnomis]]. 1844 m. išorėje, 1850 m. viduje nubaltinta. Vizitacijos akte atsiranda aiški žinia apie bažnyčiai apšviesti naudojamus du stiklinius sietynus. [[1849]] m. maldos namams buvo suteiktas parapinės šventovės statusas. 1851 m. į bažnyčią pataikė žaibas, kuris sukėlė gaisrą ir stipriai apgadino bokštą, kuris atstatytas tik [[1883]] m. Po šio gaisro tikėtina, jog bažnyčios [[Presbiterija|presbiterijos]] kairiojoje sienoje buvo nutapyta [[freska]]. kurioje pavaizduotas [[Šv. Florijonas]], liejantis vandenį ant bažnyčios.