Sarmatai: Skirtumas tarp puslapio versijų

82 baitai pašalinti ,  prieš 6 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S
=== Sarmatai „europiečiai” ===
[[Vaizdas:028 Conrad Cichorius, Die Reliefs der Traianssäule, Tafel XXVIII (Ausschnitt 01).jpg|thumb|300px|<center>Sunkiai šarvuoti sarmatų raiteliai [[Trajanas|Trajano]] kare su [[dakai|dakais]]. Trajano kolonos bareljefas.</center>]]
[[Vaizdas:EUROPA TABULA VIII (SARMATIA EVROPÆA).jpg|thumb|left|EVROPÆ TABVLA VIII – SARMATIA EVROPÆA. [[Klaudijus Ptolemėjus]] (87-15087–150) savo veikale "Geografija"„Geografija“ pateikė Europos dalių kartografinius vaizdus, šiame lape EVROPÆSarmatija TABVLAvaizduojama VIII parodyta SARMATIA EVROPÆA,kaip Rytų Europos teritorija tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūros — taip pat žr. „[[Sarmatizmas#Ideologijos atsiradimas|Sarmatizmas: Ideologijos atsiradimas]]“.]]
Vakarų sarmatų gentys jazygai ir roksolanai apie [[115 m. pr. m. e.]] buvo sukūrę didelę, bet netvirtą imperiją. Ši sąjunga gana greitai skilo: tarp [[Donas|Dono]] ir [[Dniepras|Dniepro]] klajojo roksolanai, o į vakarus nuo jų, tarp Dniepro ir [[Dunojus|Dunojaus]], gyveno jazygai. [[I amžius|I amžiaus]] viduryje jazygai patraukė į vakarus ir pasiekė [[Tisa|Tisą]], Vidurio Dunojaus žemumą (dalis dabartinių [[Vengrija|Vengrijos]] ir [[Serbija|Serbijos]]). Kiek vėliau roksolanai atvyko į Dunojaus žemupį (dabartinę [[Rumunija|Rumuniją]], tuo metu – [[Dakija|Dakiją]]). Sarmatai čia daugiausia plėšikavo, prekiavo arba samdėsi kariauti. Antrojoje I a. pusėje šios vakarų sarmatų grupės stojo Dakijos karaliaus [[Decebalas|Decebalo]] pusėn, dalyvavo kare su Romos imperatoriumi [[Trajanas|Trajanu]]. Su Decebalu sarmatai laimėjo daugybę kovų, kol [[106]] m. [[romėnai]] juos sumušė. Bet ryčiau gyvenę roksolanai [[117]]–[[119]] m. tiek alino Dunojaus provincijas, kad [[romėnai]] roksolanų ir jazygų karaliui Rasparaganui vėl ėmė mokėti [[Duoklė|duoklę]]. Karai ir nesantaika truko ilgai, kol [[179]] m. Romos imperatorius [[Markas Aurelijus]] su šiais sarmatais sudarė taikos sutartį. Sarmatai jam grąžino tūkstantinius belaisvių būrius, buvo nustatyta sarmatų judėjimo [[Romos Imperija|Romos imperijoje]] tvarka. Romėnai pasisamdė 8 000 sarmatų raitelių kariuomenę, dalis jų išvyko į [[Britų salos|Britaniją]]. Spėjama, kad taip galėjo atsirasti legenda apie [[Karalius Artūras|karalių Artūrą]] ir apvaliojo stalo riterius.<ref>Georges Dumézil, А. З. Алмазова, Boris Aleksandrovich Kaloev. «Скифы и нарты»</ref>
 
[[File:EUROPA TABULA VIII (SARMATIA EVROPÆA).jpg|thumb|left|EVROPÆ TABVLA VIII - SARMATIA EVROPÆA]]
Ir vėlesniais laikais su Romos imperija būta ir karų, ir samdymosi tiek romėnų, tiek [[germanai|germanų]] karalių kariuomenėms. Vakarinių sarmatų grupelių buvo likę dabartinėse [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vengrija|Vengrijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Balkanai|Balkanų]] valstybėse (buv. [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]]), [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Italija|Italijoje]].<ref>История Осетии. «Невры, будины, гелоны, агафирсы, меланхлены и вообще все народы вплоть до Ганга суть аланы»</ref><ref>''Вельтман А. Ф.'' [http://az.lib.ru/w/welxtman_a_f/text_0340.shtml#TOC_id20240075 Аттила и Русь IV и V века]. — М., 1858. — С. 91.</ref>
 
[[Klaudijus Ptolemėjus]] (87-150) savo veikale "Geografija" pateikė Europos dalių kartografinius vaizdus, lape EVROPÆ TABVLA VIII parodyta SARMATIA EVROPÆA, Rytų Europos teritorija tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūros — taip pat žr. „[[Sarmatizmas#Ideologijos atsiradimas|Sarmatizmas: Ideologijos atsiradimas]]“.
<br/>
<br/>
<br/>
<br/>
<br/>
 
=== Sarmatai „azijiečiai” ===
Rytiniai sarmatai – [[aorsai]] ir sirakai. Sirakai užėmė [[stepė|stepes]] į šiaurę nuo [[Kubanė]]s, Šiaurės [[Kaukazas|Kaukazo]] lygumą, kalnuotą ir lygumų ruožą prie Kaukazo. Aorsai klajojo nuo [[Donas|Dono]] iki [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]], [[Volga|Volgos]] žemupyje, palei Rytų Kaukazą, už Volgos pasiekdavo Uralo prieigas ir [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] stepes. Ir aorsai, ir sirakai iš dalies vertėsi žemdirbyste. Tačiau sirakai buvo pažangesni: vakarų Kaukaze prisijungė žemdirbius [[meotai|meotus]], suformavo valstybę ir netoli [[Aralo jūra|Aralo jūros]], rytinėje pusėje, įkūrė sostinę [[Uspa|Uspą]]. Į vakarus ir šiaurę nuo Kaspijos jūros, Ponto stepėje ir prie Kaukazo, viešpatavo vadinamieji aukštutiniai aorsai. Jie praturtėjo kontroliuodami prekybos kelius tarp [[Kinija|Kinijos]] ir [[Europa|Europos]]. [[I amžius pr. m. e.|I a. pr. m. e.]] sirakai ir aorsai buvo sąjungininkai, rėmė [[Bosporo karalystė|Bosporo]] karalių Farnaką. Bet [[I amžius|I amžiaus]] viduryje vieni palaikė vieną brolį į Bosporo sostą, antri – kitą. Jungtinės romėnų, bosporiečių ir aorsų pajėgos užėmė sirakų sostinę Uspą, pralaimėjusysis kandidatas į sostą Mitridatas VIII pasidavė aorsų karaliui Eunonui.<ref>История Осетии. «Невры, будины, гелоны, агафирсы, меланхлены и вообще все народы вплоть до Ганга суть аланы»</ref>
 
Rytiniai sarmatai – [[aorsai]] ir sirakai. Sirakai užėmė [[stepė|stepes]] į šiaurę nuo [[Kubanė]]s, Šiaurės [[Kaukazas|Kaukazo]] lygumą, kalnuotą ir lygumų ruožą prie Kaukazo. Aorsai klajojo nuo [[Donas|Dono]] iki [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]], [[Volga|Volgos]] žemupyje, palei Rytų Kaukazą, už Volgos pasiekdavo Uralo prieigas ir [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] stepes. Ir aorsai, ir sirakai iš dalies vertėsi žemdirbyste. [[Vaizdas:Tabula Asiae II - Sarmatia Asiatica.jpg|thumb|left|Tabula Asiae II (Sarmatia Asiatica). [[Klaudijus Ptolemėjus|Klaudijaus Ptolėmėjaus]] (87–150) veikale „Geografija“ parodyta „Sarmatia Asiatica“ teritorija.]]Tačiau sirakai buvo pažangesni: vakarų Kaukaze prisijungė žemdirbius [[meotai|meotus]], suformavo valstybę ir netoli [[Aralo jūra|Aralo jūros]], rytinėje pusėje, įkūrė sostinę [[Uspa|Uspą]]. Į vakarus ir šiaurę nuo Kaspijos jūros, Ponto stepėje ir prie Kaukazo, viešpatavo vadinamieji aukštutiniai aorsai. Jie praturtėjo kontroliuodami prekybos kelius tarp [[Kinija|Kinijos]] ir [[Europa|Europos]]. [[I amžius pr. m. e.|I a. pr. m. e.]] sirakai ir aorsai buvo sąjungininkai, rėmė [[Bosporo karalystė|Bosporo]] karalių Farnaką. Bet [[I amžius|I amžiaus]] viduryje vieni palaikė vieną brolį į Bosporo sostą, antri – kitą. Jungtinės romėnų, bosporiečių ir aorsų pajėgos užėmė sirakų sostinę Uspą, pralaimėjusysis kandidatas į sostą Mitridatas VIII pasidavė aorsų karaliui Eunonui.<ref>История Осетии. «Невры, будины, гелоны, агафирсы, меланхлены и вообще все народы вплоть до Ганга суть аланы»</ref> [[I amžius|I amžiaus]] viduryje atsirado žinių apie karingą aorsams pavaldžią gentį [[alanai|alanus]]. Jie minimi gyvenę Dunojaus žemupyje, šiaurinėse [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] žemėse ir prie Kaukazo. [[II amžius|II amžiuje]] jau kalbėta apie šalį Alaniją, o [[Terekas|Tereko]] upė pervadinta Alonta. [[Kinai]] III a. viduryje žemes tarp Aralo ir Kaspijos jūrų imta vadinti Alanja. Ilgainiui apie kitas sarmatų ar [[skitai|skitų]] gentis nieko nebegirdėta: šiose teritorijose įsiviešpatavo alanai. [[134]] m. jie siaubė [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albaniją]], [[Atropatena|Atropateną]], nuniokojo [[Kapadokija|Kapadokiją]]. Alanai buvo sudarę sąjungą su kai kuriomis Kaukazo kalniečių gentimis, turėjo didelę įtaką [[Bosporo karalystė]]je, o [[romėnai]], perėmę alanų raitelių kovos metodus, sudarė specialų kovos su alanais būrį.<ref>[http://grants.rsu.ru/osi/Don_NC/Middle/Alani.htm Аланы]; tikrinta 2017-04-07</ref>
[[File:Tabula Asiae II - Sarmatia Asiatica.jpg|thumb|left|Tabula Asiae II (Sarmatia Asiatica)]]
[[I amžius|I amžiaus]] viduryje atsirado žinių apie karingą aorsams pavaldžią gentį [[alanai|alanus]]. Jie minimi gyvenę Dunojaus žemupyje, šiaurinėse [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] žemėse ir prie Kaukazo. [[II amžius|II amžiuje]] jau kalbėta apie šalį Alaniją, o [[Terekas|Tereko]] upė pervadinta Alonta. [[Kinai]] III a. viduryje žemes tarp Aralo ir Kaspijos jūrų imta vadinti Alanja. Ilgainiui apie kitas sarmatų ar [[skitai|skitų]] gentis nieko nebegirdėta: šiose teritorijose įsiviešpatavo alanai. [[134]] m. jie siaubė [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albaniją]], [[Atropatena|Atropateną]], nuniokojo [[Kapadokija|Kapadokiją]]. Alanai buvo sudarę sąjungą su kai kuriomis Kaukazo kalniečių gentimis, turėjo didelę įtaką [[Bosporo karalystė]]je, o [[romėnai]], perėmę alanų raitelių kovos metodus, sudarė specialų kovos su alanais būrį.<ref>[http://grants.rsu.ru/osi/Don_NC/Middle/Alani.htm Аланы]; tikrinta 2017-04-07</ref>
 
Daug sirakų žuvo karuose su aorsais ir bosporiečiais, dalis [[Helenai|suhelenėjo]] arba susiliejo su meotais ir alanais. Pasak P. Autlevo ir N. Anfimovo, dėl šių priežasčių [[osetinai|osetinų]], alanų palikuonių, „[[Nartų epas|Nartų epe]]” atsirado herojus nartas Sausyrykas, kas reiškė „nusaulintas (įrudęs) sirakas”.<ref>Н. В. Анфимов. Меоты-предки адыгов. Майкоп 1989</ref>
 
[[Klaudijus Ptolemėjus|Klaudijaus Ptolėmėjaus]] (87-150) veikale "Geografija", lape "Tabula Asiatica II" parodyta "Sarmatia Asiatica" teritorija.
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
13 018

pakeitimų