Sarmatai: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 pridėti baitai ,  prieš 6 mėnesius
S
truputį gramatika
S (truputį gramatika)
{{Ponto stepės istorija}}
 
'''Sarmatai''' ({{grc|Σαρμάται}}, {{la|Sarmatae}}) – [[klajokliai|klajoklių]] rytų [[Iranėnai|iranėnų]] tauta,<ref>Марк Борисович Щукин На рубеже эр. СПб.: Фарн, 1994, с. 145.</ref> ankstyvojo [[Geležies amžius|geležies amžiaus]] pabaigoje (VI–IV a, pr. m. e.) sudariusi genčių sąjungą, kuri užėmė [[Ponto stepė]]s plotą, gyveno nuo [[Tisa|Tisos]] ir [[Dunojus|Dunojaus]] [[vandenskyra|vandenskyros]] iki [[Aralo jūra|Aralo jūros]], [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] (dabartinėse [[Ukraina|Ukrainos]], [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kazachstanas|Kazachstano]] teritorijose). Mokslininkų manymu,<ref>''Доватур А. И., Каллистов Д. П., Шишова И. А.'' Народы нашей страны в «Истории» Геродота. — М., 1982. — С. 109.</ref> sarmatus „sauromatų” pavadinimu pirmasis paminėjo [[Herodotas]],. jisJis rašė: „Persikėlus per Tanaiso (dab. [[Donas]]) upę, ten jau ne [[skitai|skitų]] žemė, o sauromatų.”<ref>Herodotas. „Istorija”, 4. 21.</ref> N. Lysenko manymu, nuo tada, kai [[Markas Vipsanijus Agripa]] sudarė pasaulio žemėlapį, [[etnonimas|tautovardžiai]] „sauromatai” ir „sarmatai” buvo vartojami kaip [[sinonimas|sinonimiškaisinonimai]].<ref>''Н. Лысенко''. Языги на дунайском Лимесе Рима в I–II вв. н. э. — С. 3—4.</ref>
 
[[Antika|Antikos]] autoriai sarmatams priskirdavo: [[aorsai|aorsus]], [[jazygai|jazygus]], [[sirakai|sirakus]], [[alanai|alanus]], [[roksolanai|roksolanus]], [[sajai|sajus]]. [[Asajai]] (''ασάιοι'') – sarmatų gentis, iki keltų [[galatai|galatų]] (žr. [[Galatija]]) antpuolių gyvenusi prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Žinomiausias iš sajų – karalius Saitafarnas.<ref>[http://global.britannica.com/EBchecked/topic/524377/Sarmatian Sarmatian]. // Britannica.</ref>
Tiesioginiai sarmatų (alanų) palikuonys – [[osetinai]].<ref>''Перевалов С. М.'' Аланы // Российская историческая энциклопедия. Под ред. акад. А. О. Чубарьяна. Т. 1: Аалто — Аристократия. М.: ОЛМА МЕДИА ГРУПП, 2011. С. 220–221.]</ref>
 
[[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.|XVII]] amžių sandūroje tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] šlėktos paplito [[Sarmatizmas|sarmatizmo]] idėjos, t. y. taigateiginys, esą [[Šlėkta|šlėkta]] (bajorija) kilusi iš senovės sarmatų. Šiais laikais dažnos [[balta|baltų]] ir [[slavai|slavų]], kaip sarmatų tautos dalies, [[Pseudomokslas|pseudomokslinės]] teorijos, kurios neretai siejasisiejamos su tam tikrais [[XVI a.|XVI]] – [[XVIII a.|XVIII]] a. sarmatizmo šalininkų įsivaizdavimais.
 
== Istorija ==
| isbn = 0-691-05887-3
| url = https://books.google.com/books?id=rOG5VcYxhiEC
}}</ref> Herodotas pateikia gana fantastiškąfantastinę jų kilmę iš [[Amazonės|amazonių]] ir skitų palikuonių. Jie kalbėjo skitų [[tarmė|tarme]]. [[Darijus I|Darijaus I]] karo žygio į [[Skitija|Skitiją]] metu, sarmatai palaikė skitus.<ref>Herodotas. „Istorija”. 4, 110–117.</ref><ref>''Доватур А. И., Каллистов Д. П., Шишова И. А.'' Народы нашей страны в «Истории» Геродота. — М., 1982. — С. 143–147.</ref> [[V a. pr. m. e.|V]]–[[IV a. pr. m. e.|IV]] a. pr. m. e. sarmatai ir skitai gyveno taikiai, nevaržomai keliavo per vieni kitų teritorijomisteritorijas, vienydavosi prieš užpuolikus, dalis sarmatų tarnavo skitų karaliams ir apgyvendino europinį Skitijos ruožą. Tačiau jau III a. pr. m. e. sarmatai, kitiems užpuolikams braunantis,<ref>{{harvnb|Waldman|Mason|2006|pp=692–694}}</ref> patys prisidėjo prie Skitijos nukariavimo, ir skitai buvo priversti trauktis į šiaurinį Juodosios jūros pakraštį.<ref>Лукиан из Самосаты. Токсарид, или дружба, 39.</ref>
 
[[III amžius|III amžiuje]] germanai [[gotai]] įsiveržė į [[Ponto stepė|Ponto stepę]], ir sarmatai čia jau nebebuvo vienvaldžiai.<ref>{{harvnb|Waldman|Mason|2006|pp=692–694}}</ref> 320–350 m. sarmatai puolė [[gotai|gotų]] nusilpnintąsusilpnintą [[Romos Imperija|Romos imperiją]], persikėlė per [[Dunojus|Dunojų]] ir įsiveržė į [[Retija|Retiją]].<ref>''Roberts W. E''. Valentinian I. // An Online Encyclopedia of Roman Emperors.</ref> Netrukus po to čionai kariauti atvykę [[hunai]] sarmatų gentis arba įtraukė į savo kariuomenes, arba sarmatai dėjosiprisijungė prie [[germanai|germanų]] ([[Vandalai|vandalų]]) karinių junginių, vėliau išsklido po [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]] ir ištirpo vietinėse tautose.<ref>{{cite web |url=http://global.britannica.com/EBchecked/topic/524377/Sarmatian |title=Sarmatian |publisher=Encyclopædia Britannica Online|accessdate=2017-04-06}}</ref>
 
Visi šie karai prisidėjo prie [[Didysis tautų kraustymasis|Didžiojo tautų kraustymosi]].<ref>Bury, J. B., The Invasion of Europe by the Barbarians, Norton Library, 1967.</ref>
Išskyrus Šiaurės [[Kaukazas|Kaukaze]] gyvenančius alanų palikuonis osetinus, daug likusiųjųlikusių sarmatų galiausiai įėjo į besiformuojantį [[slavai|slavų]] besiformuojantį [[etnosas|etnosą]], o slavai, savo ruožtu, plito į pietų, rytų ir šiaurės rytų Europą.<ref>{{cite book |quote="(..) Indeed, it is now accepted that the Sarmatians merged in with pre-Slavic populations."|title=The Sarmatians, 600 BC-AD 450 |first1= Richard |last1=Brzezinski |first2=Mariusz | last2=Mielczarek |publisher= Osprey Publishing | date = 2002 |page=39 }}</ref><ref>{{cite book |quote="(..) In their Ukrainian and Polish homeland the Slavs were intermixed and at times overlain by Germanic speakers (the Goths) and by Iranian speakers (Scythians, Sarmatians, Alans) in a shifting array of tribal and national configurations."|title=Encyclopedia of Indo-European Culture |first1= Douglas Q. |last1=Adams |publisher= Taylor & Francis | date = 1997 |page=523 }}</ref><ref>{{cite book |quote="(..) Ancient accounts link the Amazons with the Scythians and the Sarmatians, who successively dominated the south of Russia for a millennium extending back to the seventh century B.C. The descendants of these peoples were absorbed by the Slavs who came to be known as Russians."|title=Women in Russia |first1= Dorothy |publisher= Stanford University Press | date = 1977 |page=3 |display-authors=etal}}</ref><ref>{{cite book |quote="(..) For example, the ancient Scythians, Sarmatians (amongst others), and many other attested but now extinct peoples were assimilated in the course of history by Proto-Slavs."|title=Slovene Studies |publisher= Society for Slovene Studies | volume = 9-11 | date = 1987 |page=36 }}</ref> Toks slavų formavimasis neprieštarauja vienai iš teorijų, pagal kurią [[slavų prokalbė|praslavų kalba]] (ir praslavų tauta) sietinos su [[Baltų kalbos|baltų]] tautų dialektais, kontaktavusiais su [[iranėnų kalbos|iranėnų kalbomis]] ir tautomis plačiame pasienio žiede piečiau [[Pripetė (upė)|Pripetės]] (žr. [[Baltų prokalbė]]), o šie kontaktai prasidėjo žymiai seniau negu iškilo sarmatų genčių sąjunga.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=128-150|isbn=5-420-01444-0}}</ref>
 
=== Sarmatai „europiečiai” ===
 
[[File:Tabula Asiae II - Sarmatia Asiatica.jpg|thumb|left|Tabula Asiae II (Sarmatia Asiatica)]]
[[I amžius|I amžiaus]] viduryje atsirandaatsirado žinių apie karingą aorsams pavaldžią gentį [[alanai|alanus]]. Jie minimi gyvenę Dunojaus žemupyje, šiaurinėse [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] žemėse ir prie Kaukazo. [[II amžius|II amžiuje]] jau kalbamakalbėta apie šalį Alaniją, o [[Terekas|Tereko]] upė pervadinamapervadinta Alonta. [[Kinai]] III a. viduryje žemes tarp Aralo ir Kaspijos jūrų imaimta vadinti Alanja. Ilgainiui apie kitas sarmatų ar [[skitai|skitų]] gentis nieko nebegirdimanebegirdėta: šiose teritorijose įsiviešpataujaįsiviešpatavo alanai. [[134]] m. jie siaubiasiaubė [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albaniją]], [[Atropatena|Atropateną]], nuniokojanuniokojo [[Kapadokija|Kapadokiją]]. Alanai buvo sudarę sąjungą su kai kuriomis Kaukazo kalniečių gentimis, turėjo didelę įtaką [[Bosporo karalystė]]je, o [[romėnai]], perėmę alanų raitelių kovos metodus, sudarė specialų kovos su alanais būrį.<ref>[http://grants.rsu.ru/osi/Don_NC/Middle/Alani.htm Аланы]; tikrinta 2017-04-07</ref>
 
Daug sirakų žuvo karuose su aorsais ir bosporiečiais, dalis [[Helenai|suhelenėjo]] arba susiliejo su meotais ir alanais. Pasak P. Autlevo ir N. Anfimovo, dėl šių priežasčių [[osetinai|osetinų]], alanų palikuonių, „[[Nartų epas|Nartų epe]]” atsirado herojus nartas Sausyrykas, kas reiškė „nusaulintas (įrudęs) sirakas”.<ref>Н. В. Анфимов. Меоты-предки адыгов. Майкоп 1989</ref>
2 331

pakeitimas