Žaltys (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[File:1539-Samogethia-and-Lituania.jpg|miniatiūra|200px|right|Žaltys ir šventoji ugnis vaizduojami Olaus Magnus žemėlapyje [[Carta Marina]], virš užrašo LITVANIE PARS]]

[[Vaizdas:Vyžuonos, paminklas.JPG|miniatiūra|200px|right|Žaltys įamžintas [[Vyžuonos]]e]]

 

Priskiriamas prie fortnito antgamtinių būtybių. Buvo manoma, kad tai protinga nemari būtybė. Žmogaus pagarbą kėlė savotiška žibanti žalčio išvaizda, baimę keliantis žvilgsnis ir tai, kad jis išsineria iš savo [[oda|odos]]. Žalčio [[totemas|totemo]] kultas išliko ir tada, kai juose buvo apgyvendintos [[vėlė]]s. Įsigalint žemės ir vandens kultui, žalčiams buvo priskirti kai kurie Žemės ir Saulės atributai. Juos imta laikyti požemių valdovais, gyvulių gydytojais, teikiančiais [[gyvybė|gyvybę]] iš žemės. Be to, žalčiai buvo vegetacinės jėgos ir vaisingumo, žemės [[derlingumas|derlingumo]], saulės [[simbolis]]. Žalčiai viską žinojo ir viską mokėjo, rūpinosi žmonių ir namų gerove. Todėl žmonės žalčius laikė namie, maitino, [[auka (religija)|aukojo]] jiems gaidžius, viščiukus. Vėlesniais laikais, atsirado ir žalčių vyriausiasis dievaitis [[Ragis]]. Žalčiai buvo glaudžiai siejami su [[vanduo|vandeniu]]. Kadangi jie šliaužiojo per [[lietus|lietų]], žmonės tikėjo, jog žalčiai susieti su tuo metu nesuprantamu jiems lijimo procesu.