Gudai (etnonimas): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gudai''', etnonimas, lietuvių nuo seno naudojamas jų pietrytiniams (kartais ir pietvakariniams) kaimynams įvardyti. [[Simonas Daukantas]], veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ aptardamas šio etnonimo kilmę, teigė, kad pirmiausia [[getai]], atsibastę iš [[Azija|Azijos]] į [[Kimerija|Kimeriją]], puolė [[Graikų kolonijos|graikų kolonijas]] prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]]. Po to sekęs kitas azijiečių puolimas, nustūmęs tuos [[Getai|getus]] į pietus, o po jo Kimeriją puolė dar viena tauta, kurią lietuviai vadinę "gudais"„gudais“. Taigi, S.Daukantas neva iš [[Azija|Azijos]] atkeliavusius getus tapatino su [[gotai]]s, I-III a. užplūdusius centrinę [[Europa|Europą]] iš [[Skandinavija|Skandinavijos]] (tuo dabar neabejojama, nes yra patikimai nustatyta, kad gotų kalba menkai tesiskyrė nuo [[germanų prokalbė]]s. Iš kitos gi pusės, žymus ispanų kalbininkas [[Ramon Menendez Pidal]] jokių įtikinamų germanizmų pėdsakų Pirėnų pusiasalyje nerado).

[[Kazimieras Būga]], aptardamas etnonimo ''gudai'' kilmę, išsakė nuomonę, kad tai turėtų būti gana autentiškas gotų pavadinimas (kildintinas iš *ghudos), kurio vedinį ''gotai'' naudoję ir [[romėnai]] (plg. su ispanų kalboje nuo vestgotų invazijos laikų išlikusiu žodžiu ''god'' – "gotas"„gotas“, – šie ir kt. kalbos mokslui žinomi faktai rodo, kad liet. etnonimas ''gudai'' yra kilęs iš gotų savivardžio, pačių gotų vartoto bent iki IV-V a.).

[[Zigmas Zinkevičius]] savajame [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] istorijai skirtame daugiatomyje taip pat rašo, kad [[etnonimas]] ''gudai'' bus kilęs iš gotų vardo (beje, profesorius pabrėžia, kad gotiškos kilmės [[leksika|leksikos]] lietuvių kalboje labai nedaug). Anot Z.Zinkevičiaus, šis tautovardis, kuriuo lietuviai ilgai vadinę savo pietvakarinius kaimynus gotus, ilgainiui atiteko [[baltarusiai|gudams]], lietuvių retsykiais pavadinamiems ir "baltgudžiais"„baltgudžiais“.

Daugelis etnologų yra pastebėję, kad palyginti nesenais laikais mažlietuviai "gudais"„gudais“ pravardžiavo žemaičius, o žemaičiai "gudais"„gudais“ kartais pavadindavo rytinius lietuvius. Kita vertus, vargu ar ši etnonimo ''gudai'' vartosena laikytina pakankamu pagrindu naujai permąstyti nemažai ginčų sukėlusį gudų (baltarusių) kilmės klausimą (dabar manoma, kad gudų kalbos susiformavimui esminės reikšmės turėjo proto[[slavai]], greičiausiai jau V-VI a. gyvenę pietinėje rytų [[baltai|baltų]] kaimynystėje, o gudų etnogenezės substratiniu komponentu laikomi Kijevo Rusios apie X a. vidurį nukariauti ir slavų asimiliuoti Bancerovo kultūros nešėjai bei kiti rytų baltai).