Korėjos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1945 m. pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam Pasauliniam karui]] [[Tarybų Sąjunga]] užėmė šiaurinę (iki 38 lygiagretės), o amerikiečiai pietinę Korėjos dalį. 1946 m. Tarybų Sąjungos ir [[JAV]] kariniai vadovai surengė kelis susitikimus [[Seulas|Seule]], kuriuose derėjosi dėl Korėjos suvienijimo, tačiau jie buvo nesėkmingi dėl įsibėgėjančio [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]]. [[JAV]] iškėlė Korėjos klausimą [[Jungtinių Tautų organizacija|Jungtinių Tautų organizacijos]] [[Jungtinių Tautų generalinė asamblėja|generalinė asamblėjoje]], kuri pasiūlė surengti visuotinius visą Korėjos teritoriją apimančius rinkimus, tačiau šiaurinė dalis šį pasiūlymą atmetė, atsisakydama į savo teritoriją įleisti JT komisiją. 1948 m. abi pusės priėmė savas konstitucijas ir buvo suformuotos dvi atskiros valstybės.<ref>Suh Cheong-Soo. An Encyclopaedia Of Korean Culture. Hansebon, 2004. 249 psl.</ref>

 

{{main|Pietų Korėjos istorija}}

Pietų Korėjos istorija pasižymi besikeičiančiais [[demokratija|demokratiniais]] ir [[autokratija|autokratiniais]] rėžimais. Atsižvelgiant į [[Pietų Korėjos Konstitucija|Konstitucijos]] pakeitimus, šalies istorija neretai dalinama į respublikas, pradedant 1948 m. pirmąja ir baigiant dabartine šeštąja. Pirmosios respublikos valdymas pradiniu laikotarpiu buvo demokratinis, tačiau palaipsniui peraugo į autokratinį. Antroji buvo demokratiška, tačiau nepraėjus nei metams buvo nuversta įvykdžius karinį perversmą. Trečioji, Ketvirtoji ir Penktoji respublika buvo teoriškai demokratinės, tačiau daugelio vertinamos kaip karinio režimo tąsa. Esamos Šeštosios respublikos metu šalyje stabilizavosi liberalios demokratijos santvarka.