Artimųjų Rytų respiracinis sindromas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Pirmieji užsikrėtimo naujuoju virusu atvejai užfiksuoti [[2012]] m. [[Saudo Arabija|Saudo Arabijoje]].<ref name=WHO2015/> [[2015]] m. vasarą apsikrėtusiųjų šiuo virusu asmenys buvo užfiksuoti 23 šalyse, įskaitant Saudo Arabiją, [[Jemenas|Jemeną]], [[Jungtiniai Arabų Emyratai|Jungtinius Arabų Emyratus]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Italija|Italiją]], [[Graikija|Graikiją]], [[Tunisas|Tunisą]], [[Egiptas|Egiptą]], [[Malaizija|Malaiziją]] ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėją]]. 2015 m. [[birželio 1]] d. buvo užregistruoti 1154 patvirtinti ligos atvejai ir ne mažiau 431 mirtimi pasibaigę atvejai, siejami su šiuo virusu. Iki 2019 m. gruodžio pasaulyje užregistruoti 2468 infekcijos atvejai, iš kurių 851 baigėsi mirtimi. Mirštamumas – 34,5 %.<ref name="VLE">{{VLE||||[https://www.vle.lt/Straipsnis/zmogaus-koronavirusai-126955 Žmogaus koronavirusai]}}</ref>

 

Vienas paskutinių viruso protrūkių – Pietų Korėjoje, kur 2015 m. birželio mėn. MERS infekcijos aukų skaičius padidėjo iki 6, o bendras infekuotų asmenų skaičius šoktelėjo iki 87. 17 iš 23 naujų užsikrėtusiųjų buvo iš tos pačios greitosios pagalbos stoties [[Seulas|Seule]], kur buvo užregistruotas pirmasis koronavirusu užsikrėtęs asmuo Pietų Korėjoje. Daugiau nei 2,3 tūkst. žmonių laikyti karantino sąlygomis, įskaitant ir visą kaimą šalies pietvakariuose, kur atvažiavo vienas iš su ligoniais kontaktavusių asmenų. Šalyje buvo uždaryta daugiau nei tūkstantis mokyklų.