Spaudos draudimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

409 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
Undid edits by 78.56.98.244 (talk) to last version by Ąžuolas
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S (Undid edits by 78.56.98.244 (talk) to last version by Ąžuolas)
'''Lietuvių spaudos draudimas''' – po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo iki [[1904]] m.
 
== Spaudos uždraudimas ==
Duhai
Draudimas siejamas ir su generalgubernatoriaus [[Michailas Muravjovas|Michailo Muravjovo]], malšinusio sukilimą veikla, taip pat su [[1863]] m. [[balandžio 4]] d. [[Vilnius|Vilniaus]] švietimo apygardos mokyklų valdymo taisyklėmis. Pagal šias taisykles [[1864]] m. uždarytos visos nevalstybinės (taip pat 1864 m.ir [[birželio 5katalikai|katalikų]] d. (17parapinės) dmokyklos. generalgubernatoriusMokymas M.lietuvių Muravjovaskalba uždraudėvisiškai lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, nuouždraustas [[lapkričioVilniaus 23]]gubernija|Vilniaus d. – ir kitus pasaulietinius leidinius. [[1865gubernijoje]] m. [[rugsėjo 18]] d. generalgubernatoriaus K. Kaufmano aplinkraščiu Vilniaus, Kauno,o [[Gardinas|Gardino]],Kauno [[Minskasgubernija|Minsko]],Kauno [[Vitebskas|Vitebskogubernijoje]] irleista [[Mogiliovas|Mogiliovo]] gubernijose įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai gali būti leidžiaminaudoti tik kirilica,kaip |taippagalbinę patkalbą uždraustapirmaisiais įvežtimetais. įUždrausta Lietuvąvisa leidiniusspauda lotyniškomislietuvių raidėmis, uždraustas jau spaustuvėse ir knygynuose esamų leidiniųkalba (lotyniškais rašmenimis), platinimas. Nuo 1865 m.išskyrus [[spalio 5kirilica]] d.parašytas vidaus reikalų ministro P. Valujevo aplinkraščiu tokia tvarka įsigaliojo visoje Rusijos imperijoje. Nuo [[1873]] m. [[sausio 2]] d. uždraustimaldaknyges ir lietuviški leidiniai [[gotika|gotiškomis]] raidėmiselementorius.
 
Pirmiausiai 1864 m. [[birželio 5]] d. (17) d. generalgubernatorius M. Muravjovas uždraudė lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, nuo [[lapkričio 23]] d. – ir kitus pasaulietinius leidinius. [[1865]] m. [[rugsėjo 18]] d. generalgubernatoriaus K. Kaufmano aplinkraščiu Vilniaus, Kauno, [[Gardinas|Gardino]], [[Minskas|Minsko]], [[Vitebskas|Vitebsko]] ir [[Mogiliovas|Mogiliovo]] gubernijose įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai gali būti leidžiami tik kirilica, |taip pat uždrausta įvežti į Lietuvą leidinius lotyniškomis raidėmis, uždraustas jau spaustuvėse ir knygynuose esamų leidinių lotyniškais rašmenimis platinimas. Nuo 1865 m. [[spalio 5]] d. vidaus reikalų ministro P. Valujevo aplinkraščiu tokia tvarka įsigaliojo visoje Rusijos imperijoje. Nuo [[1873]] m. [[sausio 2]] d. uždrausti ir lietuviški leidiniai [[gotika|gotiškomis]] raidėmis.
 
Spaudos draudimą lydėjo draudimas mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose. Tačiau Augustavo, vėliau Suvalkų gubernijoje, priklausiusioje [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]], taikyta kiek kitokia politika. Draudimas leisti ir platinti lietuvišką spaudą galiojo ir čia, tačiau kai kuriose mokymo įstaigose lietuvių kalba buvo paliktas kaip dalykas. Lietuvių kalbos buvo mokoma [[Veiverių mokytojų seminarija|Veiverių mokytojų seminarijoje]], kaip fakultatyvinio dalyko jos taip pat mokyta Suvalkų ir [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės berniukų gimnazijose]] bei Seinų progimnazijoje. Suvalkų gubernijos berniukų gimnazijos absolventams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį, buvo skirta 10 valstybinių stipendijų [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]]. Taip siekta vykdyti ''skaldyk ir valdyk'' politiką, išugdant prorusiškai nusiteikusią, tapatybės nepraradusią lietuvių inteligentiją. Tačiau iš tikro būtent iš Maskvos universitetą baigusių [[Suvalkija|Suvalkijos]] lietuvių susiformavo [[lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio sąjūdžio]] vadovai.
24

pakeitimai