Melburnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Istorija |
|||
Eilutė 27:
== Istorija ==
=== Ankstyvoji istorija ir kolonijos įkūrimas ===
Melburno apylinkės gyvenamos žmonių jau 31 000–40 000 metų.<ref>Gary Presland, ''The First Residents of Melbourne's Western Region'', Harriland Press, 1997. ISBN 0-646-33150-7</ref> Prieš europiečių atvykimą XIX a. pr. Port Filipo įlankos pakrantėse ir [[Jara (Australija)|Jaros]] upės slėnyje gyveno beveik 2 000 [[Australijos aborigenai|Australijos aborigenų]]: ''Wurundjeri'', ''Boonwurrung'' ir ''Wathaurong'' genčių žmonių; šios gentys priklausė ''Kulin'' genčių sąjungai.<ref>Gary Presland, ''Aboriginal Melbourne: The Lost Land of the Kulin People'', Harriland Press (1985), Antras leidimas 1994, ISBN 0-9577004-2-3</ref>
[[Vaizdas:Batman signs treaty artist impression.jpg|thumb|left|Dž. Batmano žemės pirkimo sutartis su aborigenų vyresniaisiais (XIX a. dailininko iliustracija)]]
Pirmoji europiečių gyvenvietė (nuteistųjų kolonija) dabartinės Viktorijos valstijos teritorijoje įkurta [[1803]] m. netoli dabartinio Melburno, pusiasalyje tarp Port Filipo įlankos ir [[Baso sąsiauris|Baso sąsiaurio]], bet dėl išteklių trūkumo gyvavo tik keletą mėnesių ir buvo perkelta į Van Dimeno žemę (šių laikų [[Tasmanija|Tasmaniją]]), kur įkurtas [[Hobartas]].<ref>[https://www.theage.com.au/national/secrets-of-a-forgotten-settlement-20031004-gdwh28.html ''Secrets of a forgotten settlement''], The Age, 2003 m. spalio 4 d. Nuoroda tikrinta 2020-03-28.</ref> Kai Van Dimeno žemėje pradėjo trūkti ganyklų, Jaros upės pakrantėje, dabartinio Melburno imigracijos muziejaus vietoje, [[1835]] m. įsikūrė dvi naujakurių grupės iš Van Dimeno žemės: viena, vadovajama verslininko Džono Batmano, kuris gyvenvietės įkūrimui buvo nusipirkęs iš vietinių aborigenų 2 430 km² žemės, kita – Džono Foknerio. [[1836]] m. gyvenvietėje buvo 13 pastatų, gyveno 142 europiečiai vyrai ir 35 moterys.<ref name="Settlement">[https://web.archive.org/web/20110220130102/http://www.melbourne.vic.gov.au/AboutMelbourne/History/Pages/SettlementtoCity.aspx ''Settlement to City''], City of Melbourne, 1997. Archyvuota 2011-02-20. Nuoroda tikrinta 2020-03-28.</ref>
Netrukus [[Naujasis Pietų Velsas|Naujojo Pietų Velso]] kolonijos valdžia susirūpino nelegaliu gyvenvietės statusu: gyvenvietė neturėjo valdžios, registruotų nuosavybės teisių, oficialaus pavadinimo. 1836 m. gubernatorius Ričardas Berkas paskelbė gyvenvietę Naujojo Pietų Velso kolonijos Port Filipo apygardos administraciniu centru, o [[1837]] m. matininkui Robertui Hodlui nurodė sudaryti gyvenvietės planą. Tuometinio [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] ministro pirmininko Viljamo Lamo – Melburno vikonto – garbei gyvenvietė pavadinta Melburnu. Didėjant gyventojų skaičiui, [[1842]] m. Melburnui suteiktos miesto (''Town'') teisės, miestas padalintas į 4 rajonus. [[1847]] m. Anglijos karalienės [[Viktorija (karalienė)|Viktorijos]] įsaku Melburnui suteiktos didžiojo miesto (''City'') teisės, įkurta Melburno vyskupija.<ref name="Settlement"/> [[1851]] m. [[liepos 1]] d. Port Filipo apygarda atsiskyrė nuo Naujojo Pietų Velso ir tapo Viktorijos kolonija, Melburnas tapo kolonijos sostine.<ref>[http://www.emelbourne.net.au/biogs/EM01353b.htm ''Separation''], The University of Melbourne, 2008 m. liepą. Nuoroda tikrinta 2020-03-28.</ref>
=== Viktorijos aukso karštligė ===
[[Vaizdas:Canvas town south melbourne victoria 1850s.jpg|thumb|260px|Palapinių miestelis Jaros pietiniame krante. ''De Gruchy & Leigh'' ~1855 m. litografija]]
[[1851]] m. radus aukso prie netolimų [[Bendigas|Bendigo]] ir [[Balaratas|Balarato]] miestų, prasidėjo [[aukso karštligė]], ir Melburnas, pagrindinis kolonijos uostas, patyrė spartų augimą. Per tris metus miesto gyventojų skaičius išaugo nuo 20 000 iki 80 000, o [[1865]] m. Melburnas gyventojų skaičiumi pralenkė Sidnėjų.<ref>[https://web.archive.org/web/20100106222322/http://www.atse.org.au/index.php?sectionid=289 ''The Snowy Mountains Scheme and Multicultural Australia''], Australian Academy of Technological Sciences and Engineering, 1999. Archyvuota 2010-01-06. Nuoroda tikrinta 2020-03-28.</ref> Daugiausia imigrantų atvyko iš [[Europa|Europos]] ir [[Kinija|Kinijos]]. Kūrėsi lūšnynai, Jaros pietiniame krante išaugo laikinas palapinių miestelis, įkurtas seniausias Australijoje [[kinų kvartalas]].
Miestui turtėjant ir augant buvo statomi valdžios ir visuomeniniai pastatai. XIX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose pastatyti Viktorijos parlamento rūmai, Iždo pastatas, Senasis Melburno kalėjimas, Viktorijos barakai, Valstijos biblioteka, [[Melburno universitetas]], Centrinis paštas, Muitinė, Melburno rotušė, Šv. Patriko katedra. Ūkio pakilimui pasibaigus, kai kurių pastatų statyba užsitęsė, kai kurie taip ir liko nebaigti. Priemiesčiuose augo gyvenamųjų namų rajonai su terasiniais ir atskirai stovinčiais namais, didingomis rezidencijomis, pagrindinėse gatvėse kūrėsi parduotuvės. Melburnas tapo finansiniu centru su keletu bankų, Karališkąja pinigų kalykla, pirmąja Australijoje [[vertybinių popierių birža]] (1861 m.).<ref>[https://archive.is/20121206004159/http://www.caslon.com.au/timeline6.htm ''Media Business Communication time line since 1861''], Caslon, 2004 m. Archyvuota 2012-12-06. Nuoroda tikrinta 2020-03-29.</ref>
[[1860]] m. pasibaigus aukso karštligei, Melburno augimą skatino žemės ūkio produkcijos, ypač vilnos, eksportas per uostą ir aukštų tarifų saugomo industrinio sektoriaus vystymas. Nuo šeštojo dešimtmečio pradėti tiesti geležinkeliai į Viktorijos periferijas. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose pastatyti Aukščiausiojo teismo, Vyriausybės rūmai, Karalienės Viktorijos turgaus pastatai. Miesto centrinėje dalyje steigėsi parduotuves ir biurai, dirbtuvės ir sandėliai, pagrindinėse gatvėse buvo statomi viešbučiai, bankai.
=== XIX amžiaus pabaigos ekonominis pakilimas ir krizė ===
[[Vaizdas:Federal Coffee Palace, Melbourne, Australia.jpg|thumb|180px|''Federal Hotel'' viešbutis, pastatytas 1888 m. ekonominio suklestėjimo laikais, nugriautas [[1973]] m. atlaisvinant vietą dangoraižio statybai]]
XIX a. devintajame dešimtmetyje dėl išaugusio vartotojų pasitikėjimo, lengvai prieinamų paskolų ir augančių nekilnojamo turto kainų miestas patyrė statybų bumą. Melburnas tapo antru didžiausiu [[Britų imperija|Britų imperijos]] miestu po [[Londonas|Londono]] ir vienu iš turtingiausių pasaulio miestų.<ref>Robin Goodman, Michael Buxton, Susie Moloney, ''The early development of Melbourne'', ''Planning Melbourne: Lessons for a Sustainable City''. Clayton, Victoria: CSIRO Publishing, 2016 m. ISBN 9780643104747: „By 1890, Melbourne was the second-largest city in the British Empire and one of the world's richest.”</ref>
[[Vaizdas:Melbourne international exhibition 1880.jpg|thumb|left|Karališkieji parodų rūmai. ''C. Troedel & Co'' 1880 m. litografija]]
[[1880]] m. Melburne vyko Pasaulinė paroda, tam tikslui pastatyti [[Karališkieji parodų rūmai]]. Tais pačiais metais įrengta pirmoji telefono linija, [[1881]] m. – elektrinis apšvietimas, [[1885]] m. – [[kabelinis tramvajus]].<ref>A. W. Greig, [https://trove.nla.gov.au/newspaper/article/3807950 ''The Story of Melbourne''], The Argus, 1926 m. rugsėjo 9 d., National Library of Australia. Nuoroda tikrinta 2020-03-29.</ref> [[1888]] m. Karališkuose parodų rūmuose vyko antroji, Šimtmetinė paroda, dar didesnio masto nei pirmoji. Ruošiantis parodai, praplėsti esantys viešbučiai, pastatyti nauji, tarp kurių žymiausi, iki šių laikų neišlikę, 500 kambarių ''Federal Hotel'' ir ''Palace Hotel''.
Po ūkio pakilimo, XIX a. pab. sekė ekonominė depresija. Bankrutavo mažesnieji bankai, statybos bendrovės, virš šimto įmonių. Melburnas liko žymiu finansiniu centru, bet ekonominiu šalies lyderiu tapo Sidnėjus. Visą dešimtmetį iki pat XX a. pr. mieste beveik nieko nebuvo pastatyta. Žymiai sumažėjo ir gyventojų skaičiaus augimas: iki [[1891]] m. per dešimtmetį Melburnas išaugo 200 000, po 1891 m. tik 6 000 gyventojų per dešimtmetį.<ref name="Britannica">[https://www.britannica.com/place/Melbourne/History ''Melbourne, Hystory''], Encyclopaedia Britannica, 2020 m. Nuoroda tikrinta 2020-03-31.</ref>
=== Australijos sostinė ===
XX a. pr. miestas vėl pradėjo atsigauti. Po Australijos Sandraugos įkūrimo [[1901]] m. [[sausio 1]] d. Melburnas tapo laikinąja šalies sostine. Pirmasis federalinis parlamentas sušauktas 1901 m. [[gegužės 9]] d. Karališkuose parodų rūmuose, vėliau perkeltas į Viktorijos parlamento rūmus, kur veikė iki pat [[1927]] m., kai buvo įkurta [[Kanbera]]. Australijos Generalinis gubernatorius rezidavo Melburno Vyriausybės rūmuose iki [[1930]] m., o daugelis tarptautinių organizacijų būstinių liko Melburne dar ilgiau.<ref>Miles Bannatyne Lewis, Philip Goad, Alan Mayne, (1994). ''Melbourne: The City's History and Development''. City of Melbourne, 1994, p. 113–114. ISBN 978-0-949624-71-0.</ref>
[[Vaizdas:Orica House.jpg|thumb|180px|''ICI House'' (dabar – ''Orica House'') – pirmasis Melburno ir Australijos dangoraižis, pastatytas [[1958]] m.<ref>[http://www.environment.gov.au/heritage/places/national/ici-building ''National Heritage Places - Orica House (formerly the ICI Building)''], Australian Government, Department of Agriculture, Water and Environment. Nuoroda tikrinta 2020-04-01.</ref>]]
=== Po Antrojo pasaulinio karo ir iki šių laikų ===
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] į miestą pradėjo plūsti emigrantai iš pokarinės Europos, daugiausiai iš Didžiosios Britanijos, [[Italija|Italijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], pietinių ir rytinių Europos valstybių, o nuo [[1975]] m., kai šalyje panaikinti rasiniai apribojimai, – ir iš kitų žemynų.<ref>[https://origins.museumsvictoria.com.au/census/ ''1961 The Impact of Post-War Immigration''], Origins, Museums Victoria, 2017 m. Nuoroda tikrinta 2020-04-01.</ref>
Panaikinus pastatų aukščio apribojimus, nuo šeštojo dešimtmečio pradėjo keistis Melburno miestovaizdis: vietoje istorinių pastatų miesto centre buvo statomi dangoraižiai. Modernizavus miesto kelių tinklą, vystėsi rezidenciniai priemiesčiai, sumažėjo gyventojų miesto centre, nuosavas automobilis tapo pagrindine transporto rūšimi mieste.<ref>[https://www.theage.com.au/national/road-to-where-20051107-ge16u1.html ''Road to... where?''], The Age, 2005 m. lapkričio 7 d.</ref> Miesto periferijoje susidarė keletas svarbių ekonominių zonų, sumažėjo miesto centro prekybinė ir pramoninė svarba.<ref name="Britannica"/> Melburno kultūrinį gyvenimą pagyvino Viktorijos menų centro atidarymas [[1984]] m. Nuo [[1996]] m. vystomas Doklandso (''Docklands'') rajonas šalia centro: buvusi pramoninė uosto ir geležinkelio teritorija užstatoma šiuolaikiniais visuomeniniais ir gyvenamaisiais pastatais.<ref>[https://www.melbourne.vic.gov.au/about-melbourne/melbourne-heritage/history/pages/building-melbourne.aspx ''Building Melbourne''], City of Melbourne. Nuoroda tikrinta 2020-04-01.</ref>
XXI a. pr. Melburnas buvo sparčiausiai augantis Australijos didmiestis.<ref>[https://www.theage.com.au/national/melbournes-population-booms-20050324-gdzuj4.html ''Melbourne's population booms''], The Age, 2005 m. kovo 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-01.</ref> [[2006]] m. miesto augimas peržengė miesto plėtrai numatytas ribas, šios ribos nuo to laiko nuolat didinamos.
== Sportas ==
eilutė 34 ⟶ 68:
* [[Melbourne Victory FC]] futbolo klubas.
* [[Telstra Dome]], futbolo stadionas, kurio talpa 56 347 žiūrovai.
== Išnašos ==
{{išn|2}}
== Nuorodos ==
| |||