Lietuvos istorija po nepriklausomybės atkūrimo: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1991]] m. [[gegužės 19]] d. [[Krakūnai|Krakūnuose]] nužudytas pasienietis, [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] narys [[Gintaras Žagunis]]. Po mirties jis buvo apdovanotas [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi]]. [[1991]] m. [[liepos 31]] d. [[Medininkai|Medininkuose]] buvo nužudyti septyni pasieniečiai. Šeši iš jų žuvo vietoje. Septintas, vienintelis[[Ričardas Rabavičius]] mirė ligoninėje [[rugpjūčio 2]] d. Vienintelis išgyvenęs, [[Tomas Šernas]], buvo sunkiai sužeistas. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs antpuolis. Po šio išpuolio puolimai laikinai nurimo. Paskutiniai incidentai pasikartojo tik [[Rugpjūčio pučas|Rugpjūčio pučo]] metu. Po jo Lietuvoje veikęs [[OMON]] būrys buvo išformuotas.

[[1991]] m. [[sausio 11]]-[[sausio 13|13]] d. mėginta įvykdyti politinį perversmą. [[Michailas Golovatovas|Michailo Golovatovo]] vadovaujamas [[Alfa būrys]] kartu su [[Pskovas|Pskovo]] desantininkais ir kitais [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] kariniais daliniais užėmė [[Vilniaus spaudos rūmai|Spaudos rūmus]], [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija|Radijo ir televizijos]] komitetą. Buvo planuojamu užimti ir [[Lietuvos Respublikos Seimas|Parlamentą]], tačiau jo pulti nesiryžo. [[Sausio 13]] d. prie [[Vilniaus televizijos bokštas|televizijos bokšto]] žuvo [[Sausio 13 aukos|14 žmonių]], keli šimtai sužeisti. Žuvusieji po mirties buvo apdovanoti [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius|Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi]].

[[1991]] m. [[vasario 11]] d. Lietuvą pripažino pirmoji nepriklausoma valstybė [[Islandija]]. [[Vasario 28]] d. antroji LietuvąLietuvos nepriklausomybę pripažino [[Danija]]. Iki [[Rugpjūčio pučas|Rugpjūčio pučo]] jos buvo vienintelės Lietuvą pripažinusios valstybės, tačiau po jo Lietuvą [[rugpjūčio 27]] d. pripažino [[Europos ekonominė bendrija|Europos Bendrija]], netrukus – ir dauguma galingiausių pasaulio valstybių, tarp jų – [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] ir [[Tarybų Sąjunga|SSRS]].

[[1991]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[Lietuva|Lietuvoje]] įvesti laikinieji pinigai – [[bendrieji talonai]]. Jie pakeitė [[Tarybų Sąjungos rublis|TSRS rublius]]. [[1992]] m. [[spalio 1]] d. jie paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. [[1992]] m. išleista nauja šių pinigų laida. Popieriniai talonai spausdinti [[Spindulys (bendrovė)|„Spindulio”]] spaustuvėjeir [[Raidė (spaustuvė)|„Raidės”]] spaustuvėse.

Kaltinimai skambėjo taip: [[2003]] m. prezidentas už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą J. Borisovui neteisėtai suteikė Lietuvos Respublikos [[pilietybė|pilietybę]], sąmoningai leido J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę. Paksą taip pat kaltino, kad jis siekė įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudojasi savo statusu duodabtduodant nurodymus patarėjui, pasinaudojo tarnybine padėtimi, per teisėsaugos institucijas darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai” vadovų ir [[akcininkas|akcininkų]] sprendimams dėl [[akcija|akcijų]] perleidimo jam artimiems asmenims.<ref>{{Cite web | title = Mūsų prezidentai. Jeigu ne sunkiai suvokiamas Pakso žingsnis, apkalta galėjo ir neįvykti | work = lrt.lt | url = https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1066915/musu-prezidentai-jeigu-ne-sunkiai-suvokianas-pakso-zingsnis-apkalta-galejo-ir-neivykti}}</ref>

Kai [[2004]] m. [[balandžio 6]] d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, pagal Konstituciją Seimo pirmininkas [[Artūras Paulauskas]] tapo laikinuoju prezidentu, o. Seimo pirmininko postą užėmė [[Česlovas Juršėnas]]. Paulauskas laikinuoju prezidentu išbuvo iki [[2004]] m. [[liepos 12]] d.

[[2016]] m. vyko [[2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimai]]. Juos laimėjo [[Ramūnas Karbauskis|Ramūno Karbauskio]] partija [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga]] surinkusi 54 mandatus. Dar du Seimo nariai išrinkti kaip save išsikėlę, bet jie įrašyti [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]] sąrašuose daugiamandatėje apygardoje. Antri liko [[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai]], gavegavę 31 mandatą.<ref>{{Cite web | title = Rinkimus į Seimą didele persvara laimėjo „valstiečiai” | work = m.delfi.lt | url = https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=72646802}}</ref> [[2016]] m. [[lapkričio 14]] d. vykusio pirmojo posėdžio metu slaptu balsavimu Seimo pirminiku buvo paskirtas LVŽS narys [[Viktoras Pranckietis]]. Už jį balsavo 93, už [[Eugenijus Gentvilas|Eugenijų Gentvilą]] – 36 Seimo nariai. Dar 11 biuletenių buvo sugadinti.<ref>{{Cite web | title = Seimo pirmininku tapo R. Karbauskio kandidatas V. Pranckietis | work = m.delfi.lt | url = https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=72858664}}</ref>