Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Clonmacnoise_-_geograph.org.uk_-_585622.jpg|miniatiūra|Senovės vienuolyno griuvėsiai [[Ofalio grafystė|Ofalio grafystėje]]]]
[[Vaizdas:GA20891.pdf|thumb|Australijos kelių žemėlapis]]
'''Airijos kultūra''' apima [[Airių kalba|kalbą]], [[Literatūra|literatūrą]], [[Muzika|muziką]], [[Menas|meną]],
'''Australijos transportas''' – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma [[Australija|Australijoje]].
[[Tautosaka|tautosaką]], [[Airiška virtuvė|virtuvę]] ir [[Sportas|sportą]] susijusius su [[Airijos sala|Airija]] ir [[Airiai|airiais]]. Dabartinė airių kultūra kilo iš [[Gėlai|gėlų]] kultūros. Jai įtakos turėjo anglo-normanų, anglų ir [[Škotijos kultūra|škotų]] kultūros. XII a. [[anglo-normanai]] užpuolė Airiją, o XVI-XVII a. Airijos užkariavimas ir kolonizavimas davė pagrindą [[Anglo-airiai|anglo-airių]] ir [[Alsterio škotai|Alsterio škotų]] atsiradimui.
 
Šiais laikais pastebimi ryškūs kultūriniai skirtumai tarp [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų]] ir [[Protestantizmas|protestantų]] (ypač [[Alsterio protestantai|Alsterio protestantų]]) bei tarp klajojančios etninės grupės žmonių, vadinamų „keliautojais“, ir sėslių gyventojų. Dėl plataus masto emigracijos iš Airijos, Airijos kultūra yra gana plačiai žinoma – visame pasaulyje yra švenčiamos tokios šventės kaip [[Šv. Patriko diena]] ir [[helovinas]]. Nors Airijos kultūra yra gana unikali, kai kurie jos bruožai yra panašūs į Didžiosios Britanijos, kitų anglakalbių šalių bei kitų katalikiškų Europos šalių ir [[Keltų šalys|keltų tautų]] kultūras.
Dėl didelio šalies ploto ir mažo gyventojų tankumo Australijos transportas visais laikais pasižymėjo brangumu ir, palyginti su kitomis šalimis, dideliu dirbančiųjų skaičiumi. Pagrindiniai Australijos keliai ir geležinkeliai tiesti XIX a. antroje pusėje, kai šalis buvo padalinta į keletą savarankiškų kolonijų, prekiavusių daugiausiai su [[Didžioji Britanija|Didžiąja Britanija]]. Transporto sistema buvo pritaikyta šiai prekybai, pagrindinės transporto arterijos driekėsi iš uostų į žemyno gilumą, tarpusavyje kolonijos menkai buvo susietos. Dėl to iki pat XX a. antros pusės Australija neturėjo vieningos geležinkelių sistemos, šalyje veikė trijų skirtingų [[Geležinkelio vėžės|vėžių]] geležinkeliai. Dideli skirtumai tarp valstijų išlikę ir šiais laikais. Iki XX a. devintojo dešimtmečio šalies [[Geležinkelių transportas|geležinkelių]], [[Oro transportas|oro]] ir [[Vandens transportas|vandens transporto]] įmonės priklausė vyriausybei, vėliau palaipsniui pradėtos privatizuoti.
 
Daugybė Airijos kultūros aspektų buvo randami ir žemyninėje [[Europa|Europoje]], tačiau jie joje išnyko, o pasiliko būtent Airijos saloje. Įrodyta, kad kai kurie airiški šokiai, pavyzdžiui [[džigas]], [[Keltų kalbos|keltų kalba]] ir net [[stautas|stauto]] darymas buvo įvežti į Airiją iš kitų Europos šalių, bet yra laikomi airiškais, nes Airija yra vienintelė šalis, kurioje šie dalykai išliko. Airijos kultūra yra labai svarbi Europos kultūrų tyrinėtojams, ypatingai dėl to, kad Airija buvo paskutinė šalis naudojusi Brehono teisę, ir ją naudojo net tada, kai [[Romos imperija]] nustojo naudoti panašias sistemas.
Šiais laikais pagrindinė transporto rūšis Australijoje yra [[automobilių transportas]]. Beveik kas antras šalies gyventojas turi nuosavą automobilį, du trečdaliai dirbančiųjų vyksta juo į darbą. Keliais gabenama beveik trečdalis Australijos vietinių krovinių. Dėl didelių atstumų, lygaus reljefo ir gerų oro sąlygų išvystytas oro transportas. Geležinkeliai daugiausiai naudojami krovinių pervežimams, ypač [[Kasyba|kasybos]] pramonės produkcijos transportavimui į uostus, bei priemiestiniams keleivių pervežimams. Šalyje yra virš 100 jūrų uostų; naudingųjų iškasenų eksporto uostai pagal krovos apimtį – vieni didžiausių pasaulyje.
 
Pirmieji Airijos salos naujakuriai buvo [[Mezolitas|mezolito]] laikotarpiu gyvenę urviniai. Vis dėlto, kaip rodo [[Archeologija|archeologiniai]] radiniai iš tokių vietų kaip [[Céide laukai]] [[Mėjo grafystė|Mėjo grafystėje]] ir [[Guro ežeras]] [[Limeriko grafystė|Limeriko grafystėje]], žemės ūkis Airijoje buvo svarbus jau [[Neolitas|neolito epochos]] metu. Airių epai, pavyzdžiui, ''„Táin Bó Cúailnge“'', rodo, kad visais laikais visuomenėje karvės buvo svarbiausias turto ir statuso šaltinis. Nedaug kas pasikeitė ir po [[Normanai|normanų]] invazijos XII a. Istoriko [[Giraldus Cambrensis]] veikaluose gėlų visuomenėje galvijų auginimas buvo norma.
Autotransporto eismas Australijoje vyksta kairiąja kelio puse. Kelių tinklas skirstomas į valstybinių, valstijų ir vietinių kelių kategorijas. Bendras kelių ilgis – 874 tūkst. km, iš jų 381 tūkst. km su kieta danga, 284 tūkst. km – žvyrkeliai. Likusieji – nuo augmenijos išvalytos trasos atokiuose šalies regionuose. [[Automagistralė|Automagistralių]] ilgis – 2 902 km (2015 m.). Didžiausią kelių tinklą turi [[Kvinslandas]], asfaltuotų kelių daugiausia [[Naujasis Pietų Velsas|Naujajame Pietų Velse]].
 
'''[[AustralijosAirijos transportaskultūra|Daugiau…]]'''
Automagistralių (''Freeways'') yra visose valstijose, išskyrus [[Šiaurės Teritorija|Šiaurės teritoriją]], tankiausią jų tinklą turi [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstija]]. Automagistralėmis sujungti [[Sidnėjus]] ir [[Melburnas]] su atšaka į [[Kanbera|Kanberą]] bei, iš dalies, Sidnėjus ir [[Brisbanas]] (atskiri ruožai – dviejų juostų kelias). Trumpesni ruožai nutiesti pagrindinėmis kryptimis iš visų penkių didmiesčių, taip pat ir prie [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], [[Taunsvilis|Taunsvilio]], [[Kernsas|Kernso]], [[Hobartas|Hobarto]], [[Lonsestonas|Lonsestono]] bei nuo Devonporto iki Bernio. Atskiri miesto automagistralių ruožai Sidnėjuje, Melburne ir Brisbane – mokami.
 
'''[[Australijos transportas|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>