Maskva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
viska
S Atmestas 78.60.238.98 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (CommonsDelinker keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1:
{{otheruses}}
{{city/Rusijos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = ''Москва''
|paveikslėlis =Кремль Москва 1.jpg
|paveikslėlio tekstas = Maskvos kremlius
|herbas = Coat of Arms of Moscow.svg
|vėliava = Flag of Moscow, Russia.svg
|PL=55|PM=45|PS=06|IL=37|IM=37|IS=04
|UTC=+3|UTCv=
|locmap = Rusija
|mapplotis =270
|įkurtas = 1147
|vadovotitulas =Meras |vadovas = Sergejus Sobianinas
|gyventojumetai =2019 |gyventoju =12615882
|plotas = 2250
|altitudė = 118−255 m
|pastokodas = 101000−135999
|telkodas = +7 495, 496, 498, 499
|tinklalapis = http://mos.ru/
|vikiteka = Category:Moscow
|kirč = Maskvà
}}
 
'''Maskva''' – [[Rusija|Rusijos Federacijos]] sostinė, Maskvos srities ir stambus kultūros centras. Didžiausias Europos miestas. Metropolinėje teritorijoje gyvena 16,7 mln. gyventojų (2016 m.). Maskva yra politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies centras, joje veikia [[Maskvos universitetas]], aukštosios ir profesinės mokyklos, daugybė cerkvių, teatrų, muziejų, galerijų. Vienas iš miesto simbolių yra ir 540,1 metro aukščio [[Ostankino televizijos bokštas]]. Maskvoje yra [[Rusijos stačiatikių bažnyčia|Rusijos stačiatikių bažnyčios]] patriarchato rezidencija, įsikūrusi [[Danilovo vienuolynas|Danilovo vienuolyne]].
Maskvos tvirtovė – [[Maskvos kremlius]], praradęs savo tiesioginę paskirtį, yra Rusijos vyriausybės centras. [[Maskvos kremlius]] (senoji carų rezidencija, dabar – prezidento būstinė) ir [[Raudonoji aikštė]] nuo 1990 m. yra [[UNESCO]] pasaulio kultūros vertybių sąraše. Maskva taip pat garsi ir [[Vasilijaus Palaimintojo soboras|Vasilijaus Palaimintojo soboru]] su jos rytietiškais svogūno formos stogais (pastatytas pergalei prieš [[Kazanė]]s chaną atminti; 8 kupolai simbolizuoja mūšio trukmę), gerai prižiūrimu [[metropolitenas|metropolitenu]], kuriuo kasdien naudojasi milijonai keleivių.
Miestas buvo priešimperinės Rusijos kunigaikštystės ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] sostinė.
 
== Pavadinimo kilmė ==
 
Maskvos miesto vardas kilęs nuo pro ją pratekančios bendravardės upės (''Moskva-reka''). Tačiau pastarosios kilmė yra neaiški, jai sukurta daug vardo kilmės hipotezių, tačiau daugelis moksliškai nepagrįstų. Viena iš įtikinamiausių hipotezių, kad žodis Maskva kilęs iš [[baltų prokalbė|baltų]]–[[slavų prokalbė]]s archajiškos šaknies *''mŭzg''-/''muzg''-, [[Indoeuropiečių prokalbė]]s archajiškos šaknies *''meu''- ''šlapia'', yra susijęs su [[Lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[latvių kalba|latvių]] žodžiu mazgoti, mazgāt. Išsamiai Maskvos kilmės teorijos yra apžvelgtos 1966 m. V. Nikonovo knygoje „Kratkij toponimičeskij slovar“.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:St Basils Cathedral-500px.jpg|thumb|250px|[[Vasilijaus Palaimintojo soboras]]]]
[[Vaizdas:Kreml-Mauer Moskwa b.jpg|250px|thumb|[[Maskvos Kremlius]]]]
[[Vaizdas:RedSquare_(pixinn.net).jpg|250px|thumb|[[Raudonoji aikštė]]]]
„Oficialia“ miesto įkūrimo data laikoma [[1147]] m. [[balandžio 4]] d., nes šia diena datuotas pirmasis žinomas rašytinis Maskvos paminėjimas. Volynės metraštyje ties šia data aprašytas [[Suzdalė]]s kunigaikščio [[Jurijus Dolgorukis|Jurijaus Vladimirovičiaus Dolgorukio]] susitikimas su jo sąjungininku, Severėnų Naugardo kunigaikščiu Sviatoslavu Olegovičiumi, kurio metu Jurijus, kviesdamas Sviatoslavą atvykti pas jį į svečius pasitarti (?), į jį esą kreipęsis žodžiais „Atvyk pas mane, brolau, į Maskvą“ (''Pridi ko mnie, bratie, v Moskov[u]''; XV a. pab. Maskvos metraščių sąvade – ''Budi, bratie, ko mnie na Moskov'''). Tuo metu Maskva buvo mažai kam žinomas provincijos miestukas, gyvenamas daugiausia [[rusėnai|pietinių rusėnų]] ([[viatičiai|viatičių]] palikuonių), Naugardo-Pskovo krašto slavų, taip pat besiformuojančio rusų (didžiarusių) etnoso ir turbūt kai kurių [[finai|finų]] bei baltų genčių atstovų – [[Rytų galindai|galindų]] (slavakalbiai viatičiai ir kt. pietiniai rusėnai Maskvos ir jos apylinkių teritorijoje apsigyveno apie I ir II tūkstm. sandūrą; archeologiniai kasinėjimai parodė, kad nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės dab. Maskvos centro vietoje būta jau XI a. pab. ar net viduryje).
[[1156]] m. [[Jurijus Dolgorukis]] (tuomet jau Rusios didysis kunigaikštis) Maskvos miestą apjuosė medine siena ir gynybiniu groviu.
 
[[1177]] m. visi Maskvos gyventojai buvo išžudyti, o pats miestas iki pamatų sudegintas tuomet su Vladimiro kunigaikštyste kariavusio [[Riazanė]]s kunigaikščio Glebo Rostislavičiaus atvestos kariuomenės.
 
XIII a. II pusėje (apie 1260 m.) Maskva tapo nedidelės, tačiau nuo Vladimiro didžiųjų kunigaikščių faktiškai nepriklausomos kunigaikštystės sostine.
 
[[1238]] m. sausį Maskvą kone visiškai sunaikino chano [[Batu]] vadovaujama totorių armija.
 
XIV a. I pusėje labai sustiprėjus [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]], [[Aukso orda|Aukso ordos]] didieji chanai ėmė remti Maskvos kunigaikštystę, vad. [[jarlykas|jarlyką]] jos valdovams suteikdami dažniau, nei kitiems Šiaurės Rytų Rusios kunigaikščiams, – taip Maskvos kunigaikštystė virto Maskvos didžiąja kunigaikštyste, kuri XV–XVI a. savo ruožtu transformavosi į tuo metu vienintelę rytų slavų valstybę – Maskvos carų valdomą Rusiją. XIV a. į Maskvą persikėlus Rusios stačiatikių bažnyčios metropolitui, Maskva ilgainiui tapo ir svarbiausiu religiniu senosios Rusios centru.
 
Stambiu amatų ir prekybos centru (t. y. miestu tikrąja šio žodžio prasme) Maskva ėmė virsti XIV–XV a.; ypač sparčiai miestas augo po [[1480]] m., kuomet Maskvos didžioji kunigaikštystė galutinai atsikratė pavaldumo Aukso ordai.
 
[[1571]] m. miestą užėmė ir sudegino [[Krymas|Krymo chanato]] kariuomenė.
 
Nuo 1610 m. rugsėjo iki 1612 m. spalio, Lietuvos ir Lenkijos valdovui [[Zigmantas Vaza|Zigmantui Vazai]] siekiant tapti dar ir Maskvos didžiuoju kunigaikščiu ar bent pasodinti į Maskvos carų sostą savo statytinį, Maskvoje buvo dislokuota Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės įgula. Lietuvių ir lenkų politikų pastangoms įsigalėti Rusijoje nesulaukus pakankamo vietos diduomenės palaikymo ir iki kraštutinės ribos išaugus Maskvos regiono gyventojų pasipiktinimui centrinę Rusijos dalį okupavusios Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės plėšikavimu, [[1612]] m. Maskvoje ir aplinkinėse srityse kilo visuotinis sukilimas, kurio metu Kremliuje įsitvirtinusi lietuvių ir lenkų karių įgula kapituliavo (visi jos nariai sukilėlių buvo išžudyti).
 
[[1613]] m. Rusijos valstybės susirinkimas nauju caru išrinko Michailą Romanovą – naujos [[Romanovai|Romanovų]] dinastijos pradininką. Apie XVIII a. pr. Maskvos gatves imta grįsti akmenimis.
 
Rusijos sostine Maskva nustojo būti 1712 m., – po to, kai [[1703]] m. caro [[Petras I|Petro I]] įsakymu Nevos žiotyse kaip nauja šalies sostinė buvo pastatytas [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] miestas. Nuo šiol Rusijos carai Maskvoje būdavo tik vainikuojami.
 
Nuo [[1708]] m. Maskva buvo Maskvos gubernijos ir Maskvos generalgubernatorystės centras.
 
[[1754]] m. M. Lomonosovo iniciatyva Maskvoje įkurtas pirmasis Rusijoje universitetas.
 
[[1812]] m. rugsėjo-spalio mėn. Maskvą buvo neilgam užėmusi į Rusiją įsiveržusi [[Napoleonas|Napoleono]] armija. Tų metų rugsėjo 14 d., panikos apimtiems Maskvos gyventojams besitraukiant iš Rusijos kariuomenės neginamo miesto, jame kilo didžiulis gaisras. Po 1812 m. karo beveik visiškai sudegusi ir Napoleono armijos karių apiplėšta Maskva greitai atsigavo; atstatytasis miestas nuo ankstesniojo, kuris buvo iš esmės medinis, skyrėsi ne tik žymiai didesniu mūro pastatų skaičiumi, bet ir „pusiau vakarietišku“ savo naujosios architektūros stiliumi.
 
1800 m. miestas turėjo apie 250 000, 1813 m. – apie 215 000, 1840 m. – 349 100 gyventojų; ypač sparčiai Maskva ėmė augti po 1861 m. (po baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje), – 1868 m. joje gyveno 416 400, o 1897 m. – jau per 1 mln. žmonių.
 
[[1905]] m. sausį oficialiai įsteigta Maskvoje miesto gubernatoriaus (mero) institucija.
 
Po [[1917]] m. Rusijos revoliucijos [[Leninas]], baimindamasis galimos užsienio šalių karinės intervencijos, [[1918]] metų kovo 5 d. [[RTFSR]] sostinę iš Petrogrado perkėlė į Maskvą (nuo 1922 m. pab. iki 1991 m. pab. Maskva kartu buvo ir [[TSRS]] sostinė).
 
[[1941]] m. Maskva kaip strateginės svarbos [[TSRS|Sovietų Sąjungos]] transporto linijų mazgas buvo (kartu su [[Leningradas|Leningradu]] ir [[Kijevas|Kijevu]]) vienas iš trijų pagrindinių Vermachto puolimo Sovietų Sąjungoje objektų. Raudonoji armija vokiečių armijų grupę „Centras“ miesto prieigose sustabdė [[1941]] gruodžio pr., tačiau kiek toliau nuo TSRS sostinės hitlerinės Vokietijos kariuomenė buvo atstumta tik 1942 m. vasario–balandžio mėn., jau baigiantis 1941 m. lapkričio – 1942 m. balandžio mėn. vykusioms „kautynėms dėl Maskvos“.
 
Pokario metais Maskvoje buvo apgyvendinimo krizė, kurią išsprendė blokinės plokštės sukūrimas. Didelė dalis Maskvos gyventojų gyvena standartiniuose blokinio tipo namuose. Jie buvo statomi 9, 12, 17 ir 21 aukštų. Butų konstrukcijos buvo surenkamos ir dalinai įrengiamos gamyklose, prieš jas sudedant vieną ant kitos statybų aikštelėse. Populiaraus sovietinės eros filmų režisieriaus E. Riazanovo komedija „Likimo ironija“ (''Ирония Судьбы'') šauniai parodijavo šį mirusį statybos metodą. Filmas padarė tokį didelį įspūdį visiems rusams, žiūrėjusiems jį per savo standartinius televizorius, savo standartiniuose butuose, kad filmas ligšiol yra rodomas kiekvienų Naujųjų Metų išvakarėse.
 
[[1991]] m. iširus Sovietų sąjungai, Maskva tapo Rusijos Federacijos sostine.
 
[[2010]] m. rugpjūtį miestą ištiko didžiulis [[smogas]], kilęs dėl karščių (virš 40 laipsnių) ir degančių durpynų. Matomumas buvo toks pablogėjęs, kad [[Maskvos kremlius|Kremliaus]] aikštės viename gale nebuvo matyti kito galo.
 
== Kultūra ==
 
[[File:Moscow-Bolshoi-Theare-1.jpg|thumb|250px|[[Maskvos didysis teatras]]]]
 
Maskva – [[Rusija|Rusijos]] [[baletas|baleto]] ir vaidybinio žanro menų širdis. Teatrai ir baleto studijos puošia Maskvą. Žinomiausi – [[Maskvos didysis teatras|Didysis]] (''Большой'') ir Mažasis (''Малый'') teatrai. Bilietai į teatrus sovietiniu laikmečiu kainavo mažiau negu 1 dolerį, bet nuo to laiko kainos buvo stipriai pakoreguotos. Žinomiausia paveikslų galerija – Tretjakovo, kurioje sukaupta neįkainuojamų Rusijos tapybos vertybių. Lankomas Istorijos muziejus yra centre – prie pat Kremliaus, o Borodino mūšį su [[Napoleonas|Napoleono]] armija pamaskvėje mena muziejus – diorama bei triumfo arka. Pačiame centre nuo [[1864]] m. veikia [[Maskvos zoologijos sodas]].
 
Nors mažiau nei ketvirtadalis [[Rusija|Rusijos federacijos]] gyventojų gyvena kaimo tipo vietovėse, maskviečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, pakankamai prisirišę prie kaimo gyvenviečių. Daugelis jų savaitgalius ir atostogas praleidžia užmiestyje esančiuose vasarnamiuose (''дача''). Daliai pensinio amžiaus maskviečių vasarnamiai yra pastovi gyvenamoji vieta.
 
Daugelyje Maskvos parkų ir sodų sportuojama, žaidžiama [[šachmatai]]s.
 
== Mokslas ir švietimas ==
 
[[File:МГУ, вид с воздуха.jpg|upright=1.15|thumb|250px|[[Maskvos valstybinis universitetas]]]]
 
Maskvoje yra nemažai aukštųjų mokslo įstaigų – universitetų, tarp jų ir garsus [[Maskvos valstybinis universitetas]], kurio pagrindiniai rūmai yra įsikūrę 240 m aukščio bokšte ''Воробьёвые Горы'' (Žvirblių kalvose), Maskvos Valstybinis Tarptautinių Santykių institutas. Maskvos valstybiniame universitete apie 30 000 studentų siekia bakalauro ir apie 7000 magistro diplomo. Maskvos valstybinis Baumano technikos universitetas siūlo platų techninės pakraipos studijų programų spektrą.
 
Carinės Rusijos ir sovietinio pokario laikais Maskvos universitete aukštąjį išsilavinimą įsigijo ne vienas Lietuvos šviesuolis, tarp jų ir dr. [[Jonas Basanavičius]]. Visada, kol buvo lietuvių studentų, veikė jų organizacijos, telkusios tautiečius Tėvynės labui. 1987–1993 metais veikė Lietuvos jaunimo studijuojančio Maskvoje bendrija „Atžalynas“.
 
== Ekonomika ==
 
[[Vaizdas:Moscow Business Center 2018.jpg|thumb|250px|[[Maskvos Sitis]]]]
 
[[1992]] m. pradėtas vystyti tarptautinis Maskvos verslo centras, [[Maskvos Sitis]]. Apytikslė į šio projektą investuotų lėšų apimtis siekia apie 12 mlrd. JAV dolerių (10.8 mlrd. eurų).<ref>{{Cite web|url=https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/apsilanke-elitiniame-maskvos-rajone-visus-apemusi-panika.d?id=70713964|title=Apsilankė elitiniame Maskvos rajone: visus apėmusi panika|website=[[DELFI]]|access-date=2018-06-05}}</ref> Maskva yra didžiausias Rusijos ir stambus Europos finansų ir verslo centras. Jame įsikūrę didžiausi šalies bankai, bendrovės ([[Gazprom]], [[Lukoil]], [[Rosneft]], [[Sberbank]], [[VTB Bankas|VTB]]). Verslo ir finansų industrijos paslaugos sudaro 37 % miesto [[BVP]], pramonė – 17 %.<ref>{{Cite web|url=https://www.pwc.ru/en/press-releases/2017/agglomerations.html|title=Moscow ranks 2nd in the first global ranking of agglomerations|website=[[PwC]]|access-date=2018-06-10}}</ref> Išplėtota chemijos, metalurgijos, energijos gamybos, tekstilės, baldų, maisto, mašinų gamybos, [[programinė įranga|programinės įrangos]] vystymo pramonė. Sparčiai plėtojasi [[kūrybinės industrijos]].
<br />
 
== Sportas ==
 
[[File:Luzhniki Stadium1.jpg|thumb|250px|right|[[Lužnikų stadionas]]]]
 
[[1980]] m. Maskvoje vyko [[XXII vasaros olimpinės žaidynės]].
 
=== Futbolas ===
{{col2}}
* [[FK CSKA Moskva]]
* [[FK Dinamo Moskva]]
* [[FK Lokomotiv Moskva]]
* [[FK Moskva]]
* [[FK Presnâ Moskva]]
* [[FK Serp i Molot Moskva]]
* [[FK Spartak Moskva]]
* [[FK Torpedo Moskva]]
* [[FK Strogino Moskva]]
</div>
 
=== Krepšinis ===
{{col2}}
* [[PBC CSKA Moscow]]
* [[MBC Dynamo Moscow]]
</div>
 
== Geografija ==
 
Maskva yra Rusijos lygumos centre, priskirta Centrinės Rusijos federalinei apygardai, kuri yra Rusijos vakaruose. Klimatas vidutinis, žemyninis.
<br />
 
=== Klimatas ===
eilutė 69 ⟶ 191:
|accessdate = 2009 01 16
}}
 
<br /></small>
== Rajonai, priemiesčiai ==
''Pagrindinis straipsnis – [[Maskvos administracinis suskirstymas]]''
[[Vaizdas:Msk all districts.svg|right|thumb|Maskvos administracinės apskritys]]
[[1960]] m. prie miesto prijungti Babuškinas (''Бабушкин''), Kuncevas (''Кунцево''), Liublinas (''Люблино''), Perovas (''Перово''), Tušinas (''Тушино''), o 1986 m. – Solncevas (''Солнцево''). Priemiesčiuose yra ir Maskvos oro uostai – [[Vnukovo oro uostas|Vnukovo]], [[Šeremetjevo oro uostas|Šeremetjevo]], [[Domodedovo oro uostas|Domodedovo]].
 
== Gyventojai ==
{{Dem|kolon=8|till=|inc=|incmin=|till=13000000|inc=1000000|incmin=200000|valst=ru|width=1030
|1400|40000
|1638|200000
|1710|160000
|1725|145000
|1738|138400
|1775|161000
|1785|188700
|1811|270200
|1813|215000
|1825|241500
|1840|349100
|1856|368800
|1868|416400
|1871|601969
|1888|753459
|1897|1038600
|1912|1617157
|1920|1027300
|1926|2101200
|1939|4609200
|1959|6133100
|1979|8142200
|1989|8972300
|2002|10383000
|2010|11503501
|2017|12228685
|2019|12615882
}}
 
== Lietuviai Maskvoje ==
 
Nėra tikslių duomenų kada Maskvoje apsigyveno pirmieji lietuviai, bet ko gero, tai buvo [[Gediminaičių dinastija|Gediminaičių dinastijos]] atstovės, ištekintos už Maskvos kunigaikščių.
Kiti šaltiniai nurodo, kad artileristai aptarnavę Maskvos Kremliaus pirmąsias patrankas buvo lietuviai.
 
Taigi, lietuviai savo ar ne savo noru pastoviai gyveno Maskvoje. Lietuvą okupavus carinei imperijai ir uždarius Vilniaus universitetą daug lietuvių patraukė studijuoti į Maskvą, Sankt Peterburgą ar Varšuvą. Maskvoje visada buvo lietuvių, kurie tapę studentais, periodiškai susiburdavo į aktyvesnes įvairios politinės pakraipos organizacijas. Pasikeitus kartoms, kartais jų veikla apmirdavo arba išvis nutrūkdavo. <!--Bet faktas, paskutinių dviejų amžių laikotarpyje daug Lietuvos šviesuolių ir inteligentų savo išsilavinimą gavo Maskvoje.-->
 
1920 metais Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, formalizavusi santykius. 1920 metais Maskvoje buvo įkurta Lietuvos atstovybė ir pirmasis Lietuvos pasiuntinys buvo poetas [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], išbuvęs juo iki 1939 metų.
 
Šiuo metu Maskvoje gyvena apie 2 000 lietuvių. Yra Maskvos lietuvių bendruomenė, jaunimo sąjunga, veikia Maskvos vidurinė J.Baltrušaičio vardo mokykla, Lietuvos verslo klubas.
 
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
<small>
Maskvos valdžia:
* [http://www.mos.ru/ Maskvos valdžios oficiali svetainė]
 
Pažintinė informacija keliaujantiems į Maskvą:
* [http://ru.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje (Maskvoje)]
* [http://www.moscowcity.com Informacija apie Maskvą]
* [http://www.moscow.ru/ Maskvos tarptautinis tinklalapis]
* [http://onfoot.ru/ Pasivaikščiojimai po Maskvą ir jos lankomiausios vietos]
* [http://www.moscowwalks.ru/ Pasivaikščiojimai po Maskvą]
 
Maskvos profilis ir istorija:
* [http://world-geography.org/cities/461-moscow.html Mosscow]
* [http://terrus.ru/cgi-bin/allrussia/v3_index.pl?act=reg&id=77 Įv. duomenys apie Maskvą]
* [http://www.oldmos.ru/ Senosios Maskvos nuotraukos]
* [http://mosday.ru/photos/gallery.php?base=1+3+5&size=2&frames=0&alt=9&rows=many Senosios Maskvos vaizdai]
* [http://mos-nj.narod.ru/ Maskvos istorija]
* [http://moscow.gramota.ru/ Pasakojimai apie Maskvos istoriją]
* [http://moskva.kotoroy.net/ Senoji Maskva ir Maskva, kurios jau nėra]
 
Maskvos lankytinos vietos ir mziejai:
* [http://www.kreml.ru/ Virtuali kelionė po Maskvos Kremlių]
 
[http://maps.google.co.uk/maps?hl=en&ie=UTF8&q=moscow+airports&fb=1&gl=uk&hq=airports&hnear=Moscow,+Russia&z=9 Maskvos tarptautiniai ar regioniniai oro uostai eilės tvarka pagal dydį:]
* [http://www.domodedovo.ru/ Maskvos Domodedovo oro uostas]
* [http://www.svo.aero/ Maskvos Šerementjevo oro uostas]
* [http://www.vnukovo-airport.ru/ Maskvos Vnukovo oro uostas]
* [http://www.aviapages.ru/airports/49094861010583447.shtml Maskvos Bykovo oro uostas]
 
Maskvos transportas ir žemėlapiai:
* [http://mosmetro.ru/flash/scheme01.html Maskvos metro schema (flash)]
* [http://www.metro.ru/f/1/map/7f0fa613c75c8def.gif Maskvos metro schema (gif)]
* [http://www.mosmetro.ru/stations/ Maskvos metro oficiali svetainė]
* [http://www.metro.ru/map/ Viskas apie Maskvos metro]
 
Maskvos naujienos:
* [http://www.moskva.fm/play/4015/translation?adv=echomsk Maskvos radijas – Echo Moskvy]
* [http://web.archive.org/web/20090612203029/http://www.gzt.ru/megapolis/ Megapolis – Maskvos naujienų tinklalapis]
* [http://www.newsmsk.com/ Maskvoje]
* [http://www.mk.ru/ Maskvos laikraštis Moskovskij Komsomolec]
 
Maskvos laikas, orai ir kita informacija:
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=166 Maskvos laikas]
* [http://www.gismeteo.ru/city/daily/4368/ Oras Maskvoje]
* [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=14 Maskvos dangoraižių diagrama]
 
Maskvos lietuvių organizacijos:
* [http://www.zidinelis.narod.ru/ Maskvos lietuvių internetiniai leidiniai: Židinėlis]
* [http://www.sch1247.ru/ Maskvos lietuvių mokykla]
* [http://www.moscovia1.narod.ru/ Moscovia]
</small>
 
{{Europos šalių sostinės}}
{{RUS-teritorija}}
 
[[Kategorija:Maskva| ]]