Vilniaus šv. kankinės Kotrynos cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pridėjau daugiau informacijos
pridėjau veikiantį objekto interneto puslapį, pataisiau klaidą ir pridėjau vieną patikslinimą patogumui
Eilutė 2:
{{ltcer|Kotrynos cerkve.jpg|Церковь Святой великомученицы Екатерины|[[Vilniaus stačiatikių dekanatas]]|Vilniaus miesto savivaldybė|Vilnius|Birutės g. 20|plytų mūras, tinkas|1872 m.|[[neobizantika]]}}
 
'''Vilniaus šventos kankinės Kotrynos cerkvė''' — [[Stačiatikybė|stačiatikių]] [[cerkvė]], pašventinta [[Šv. Kotryna Aleksandrietė|šventos kankinės Kotrynos]] garbei, pastatyta 1872 m. [[Žvėrynas|Žvėryno]] rajone [[Vilnius|Vilniaus]] generolo-gubernatoriausgeneralgubernatoriaus Aleksandro Potapovo lėšomis jo žmonos Jekaterinos Potapovos atminimui. Cerkvė stovi [[Neris|Neries]] pakrantėje, netoli [[Vingio parko tiltas|Vingio parko tilto]], šalia S. Moniuškos ir Birutės gatvių sankryžos, S. Moniuškos g. 58 adresu.
 
[[Vaizdas:Orthodox Church of Saint Catherine in Vilnius3.jpg|thumb|220px|left|Cerkvės šoninis fasadas]]
Eilutė 8:
 
== Istorija ==
Iš pradžių dabartinės cerkvės vietoje J. Potapovos pastangomis (iki santuokos — kunigaikštytė Obolenskaja; 1820–1871) buvo pastatyta nedidelė medinė naminė cerkvė, šalia generolo-gubernatoriausgeneralgubernatoriaus vasaros rezidencijos Vilniaus priemiestyje Žvėryne (1868–1874 m.). Pamaldas vedė kunigas A. Bratanovskis iš Saratovo pulko, dislokuoto Vilniuje.
 
J. Potapova pasižymėjo labdaringa veikla, įkūrė labdaros draugiją „Geranoriškas skatikas“ („''Доброхотная копейка''“), rūpinosi sergančiais ligoninėje, tačiau 1871 m. užsikrėtė [[cholera]] ir mirė rugpjūčio 3 d. (15 d. pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]).  Pagal testamentą kūnas buvo išvežtas į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]] palaidojimui Obolenskių šeimos kape.
Eilutė 19:
 
 
Po Pirmojo pasaulinio karo Šv. Kotrynos cerkvė kurį laiką buvo N. Kalinkovos (Žvėryno savininko V. Martinsono dukters) naminė cerkvė. 1922 m. buvo perduota Vilniaus [[Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė|Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvės]] (kitaip — Znamenskaja) cerkvės parapijai. Po Lenkijos ortodoksų bažnyčios autokefalijos (1924 m.), visuomenės ir bažnyčios veikėjo V. Bogdanovičiaus pastangomis Šv. Kotrynos cerkvėje buvo įregistruota [[Rusijos stačiatikių bažnyčia|Rusijos stačiatikių bažnyčios]] religinė bendruomenė. 1925 m. Lenkijos valdžia uždraudė naudoti cerkvę. Tačiau Šv. Kotrynos parapija (vienintelė tarpukario Lenkijoje, nepraradusi kanoninio ryšio su Maskvos patriarchatu) ir toliau gyvavo, tačiau pamaldos vyko parapijiečių namuose. Šv. Kotrynos cerkvė buvo naudota Lenkijos stačiatikių bažnyčios pamaldoms Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“Znamenskajos cerkvės remonto metu. Atėjus sovietų valdžiai (1940 m.) cerkvė buvo uždaryta. Po Antrojo pasaulinio karo pastate buvo įrengtas Lietuvos kino studijos sandėlis.
 
1990-ais pastatas buvo grąžintas Rusų stačiatikių bažnyčios [[Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija|Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijai]]. 2005 m. metropolitas Chrizostomas palaimino atlikti išorinius bažnyčios pastato remonto darbus. 2013 m. [[Metropolitas Inocentas|Arkivyskupo Inocento]] palaiminimu atlikta ir cerkvės vidaus renovacija.
Eilutė 27:
 
== Nuorodos ==
* [httphttps://www.vilnius.skynetekaterininskaja.lt/hramy.html#56]
 
[[Kategorija:Vilniaus cerkvės]]