Daugiakalbystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Papildyta |
||
Eilutė 6:
Savita dvikalbystės forma – kurčių žmonių sugebėjimas skaityti (kartais ir kalbėti), nes [[gestų kalba]] irgi yra kalbos forma. Tokio pobūdžio dvikalbystė labai išplečia pažintinius gebėjimus, leidžia efektyviau mokytis ir lengviau adaptuotis.
== Ekononimė nauda ==
Daugiakalbystė žmogui ekonomiškai naudinga nes jis gali atlikti darbo užuotis kurių tik vieną kalbą žinantis darbuotojas negali. Pavyzdžiui, dažnai naudinga kalbėti su svarbiu klientu, partneriu jo gimtąja kalba, net jei ši nepaplitusi bei klientas moka ir kitą kalbą. Šveicarijos ekonomistai nustatė jog daugiakalbystė teigiamai koreliuoja su darbuotojo atlyginimu, firmų produktyvumu ir bendru šalies ūkio efektyvumu. To darbo autoriai teigia jog paplitusi daugiakalbystė padidina šalies ekonominį potencialą apie 10 %. <ref>{{cite book|last1=Grin|first1=François|last2=Sfreddo|first2=Claudio|last3=Vaillancourt|first3=François|title=Economics of the multilingual workplace.|date=2013|publisher=Routledge|location=[S.l.]|isbn=978-0-415-85106-0}}</ref> [[Šveicarija]] turi tris paplitusias valstybines kalbas (ketvirtoji retai vartojama).
== Baltijos valstybėse ==
| |||