Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 807 baitai pašalinti ,  prieš 4 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Borobudur Northwest ViewBlueWhaleSkeleton.jpg|thumb|Borobuduroleft|Greta universiteto šventyklossumontuotas kompleksasskeletas]]
'''Mėlynasis banginis''' ({{La|Balaenoptera musculus}}, {{en|Blue Whale}}, {{de|Blauwal}}) – [[Raukšlėtieji banginiai|raukšlėtųjų banginių]] (''Balaenopteridae'') šeimos žinduolis.
'''Borobuduras''' ({{id|Borobudur}}) – didžiausia budistų šventykla ([[stūpa]]) Pietryčių Azijoje. Ji yra [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Java (sala)|Javos]] saloje, 40 km į šiaurės vakarus nuo [[Džakarta|Džakartos]]. Šventykla pastatyta [[750]]–[[850]] m., valdant [[Šalendrų dinastija]]i.
 
Mėlynasis banginis užauga iki 33 m ilgio ir 150 tonų. Tai didžiausias žinomas kada nors Žemės istorijoje egzistavęs gyvūnas (didžiausi dinozaurai užaugdavo iki 90 tonų). Skirtingai nuo gana „kresno“ sudėjimo smulkesnių banginiu, kūnas lieknas. Oda šviesiai pilkos spalvos su melsvu atspalviu, turi šiek tiek [[plaukas|plaukų]]. Suaugusio banginio burnoje būna apie 300 maždaug metro ilgio raginių juostelių (banginio ūsų). Jie padeda košti vandenį ir sudaryti daugiausia iš [[keratinas|keratino]], panašiai kaip ir žmonių plaukai bei nagai. Ryklė gana siaura, banginis negali praryti nieko didesnio nei pliažo kamuolys. Smegenys kaip tokiam dideliam gyvūnui palyginti mažos (apie 7 kg). Užpakalinėje kūno dalyje, prie uodegos, yra mažas nugaros [[pelekas]]. Trumpą laiką gali pasiekti iki 50 km/h greitį tačiau paprastai plaukia maždaug 20 km/h greičiu.
[[XIX a.]] pradžioje [[Java|Javos]] [[džiunglės]]e aptiktas ir imtas restauruoti Borobuduras. Ši didžiulė [[budistai|budistų]] [[šventykla]] pastatyta antrojoje [[VIII a.]] pusėje ir beveik du šimtus metų Javoje buvo [[budizmas|budizmo]] ir [[religija|religijos]] centras.
 
Maitinasi smulkiais [[vėžiagyvis|vėžiagyviais]], kurių gali suėsti daugiau kaip 6 tonas. Prieš gimdant mėlynieji banginiai migruoja į šiltesnius vandenis. Gimęs jauniklis yra 7 m ilgio ir sveria 2,5 tonos - tiek kiek visiškai užaugęs [[begemotas]]. Jauniklis žindomas 6-8 mėnesius, per dieną išgeria apie 400 litrų pieno. Mėlynieji banginiai gyvena pavieniui, poromis arba motinos kartu su jaunikliais. Jie nekuria didelių bendruomenių, sutinkamų kitose bangininių rūšyse. Manoma, kad gali gyventi iki 80 metų (vėliausiai tas pats banginis buvo stebėtas po 34 metų). Gamtoje vienintelis jų priešas yra [[orka]], kurios paliktų randų aptinkama banginių kūnuose. Kaip dažnai orkoms pavyksta įveikti banginį, nėra žinoma.
Spėjama, kad statinį suprojektavo architektas [[Gunadharma]]. Šis statinys dengia visą [[kalva|kalvą]], paversdamas ją kažkuo panašiu į Šventąjį kalną.
 
Didingą [[monumentas|monumentą]] primena iš [[terasa|terasų]] sudaryta [[piramidė]], esanti ant dviaukščio [[kvadratas|kvadrato]] formos pagrindo. Jo kraštinė – 117 m. piramidę sudaro keturios terasos, ant kiekvienos iš jų yra trijų stulpelių platformos, o ant kiekvienos jų pristatyta [[stūpa|stūpų]]. Kuo aukščiau, tuo jų mažiau – 32, 24, 16.
 
Kiekvieną monumento aukštą juosia [[galerija|galerijos]], kurias jungia laiptai. Išorines sienas puošia eilės smulkių [[niša|nišų]], kurių kiekvienoje stovi po [[Buda|Budos]] statulą. Iš viso yra 504 Budos skulptūros. Pačiame viršuje yra centrinė stūpa, kurioje stūkso Budos statula – spėjama, kad ji tyčia palikta nebaigta.
 
Šventovės puošyba atspindi Javos gyventojams būdingą budistinės [[visata|visatos]] sampratą. Dievų ir pusdievių hierarchija sudaro pats Buda, simbolines [[mudra]]s (gestus) atliekančio Budos atvaizdai ir [[bodhisatva|bodhisatvos]] (nušvitusieji, kurie vadovauja budizmo keliu žengiantiems žmonėms ir kuriuos iš dalies galima lyginti su vakariečių šventaisiais).
 
[[Terasa]]s puošia daugybė negilių reljefų kosmogoninėmis temomis. Apatiniai kadaise buvo matomi, bet vėliau pridengti [[kontraforsas|kontraforsais]], veikiausiai saugumo sumetimais.
 
Žemiausiai esantys reljefai vaizduoja Kamadhatu – žemiškąjį lygmenį. Čia matomi žmonių veiksmai ir troškimai, už kuriuos patekę į rojų ar pragarą, jie bus apdovanoti ar nubausti. Tačiau tokie griežti moraliniai reikalavimai, kuriuos įkūnijo dailininkai, nebuvo įprasti kasdieniniame [[IX a.]] Javos gyvenime.
 
Virš jo yra dvylika lygmenų, kurių personažai, priešingai, įkūnija minties ir priežasties viršenybę kūno atžvilgiu. Šie monumentalūs negilūs reljefai pasakoja apie Sidhartos Gautamos (istorinio Budos) gyvenimą ir [[džataka]]s (žmonijos blogį įveikusių budų) .
 
Pirmoji galerija skirta Budos Šakjamunio gyvenimui iki jo pirmojo pamokslo, tačiau čia galima rasti ir liaudiškomis tradicijomis grindžiamų užuominų apie buvusius jo įsikūnijimus. Antroji galerija pasakoja apie dvasinį princo Sudhanos kelią, trečioji – apie [[Buda Maitrėja|Maitrėją]] (ateities budą), o ketvirtosios galerijos puošybą galima traktuoti įvairiai.
 
Daugybė ketvirtąją terasą puošiančių Budos atvaizdų įkūnija Rapadhatu (formų pasaulį). Keturiose [[kompasas|kompaso]] kryptyse esančios [[statula|statulos]] simbolizuoja [[dievo įsakymai|dievo įsakymus]], [[aukojimas|aukojimą]], [[meditacija|meditaciją]] ir nusiraminimą – apie šias savybes kalba Budos [[plaštaka|plaštakų]] padėtis.
 
Laiptų viršuje ant [[baliustrada|baliustrados]] stovi dar didesnės stūpos jos žiedu juosia centrinę, uždarą (į ją negalima patekti), kurioje yra nebaigtas Buda. Tai Arūpadhatu – grynojo proto pasaulio – įsikūnijimas, kurio žmogus pasiekti negali.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[BorobudurasMėlynasis banginis|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>