Java (sala): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SASVAZBZDB SDX Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 95.239.250.89 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) Žymos: Atmesti SWViewer [1.3] |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:JavosSala.png|thumb|350px|Indonezijos provincijos Javos saloje]]
'''Javos sala''' ({{id|Jawa}}) yra Sundos salyno sala, priklausanti [[Indonezija]]i. Saloje yra ir Indonezijos sostinė [[Džakarta]]. Javos sala tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje, joje gyvena
== Administracinis suskirstymas ==
Javos sala administraciškai padalinta į keturias provincijas, 1 ypatingąjį regioną ir sostinės teritoriją:
* Bantenas (''Banten''),
* Džakarta (''Jakarta'') – sostinės teritorija,
* Džokjakarta (''Yogyakarta'') – ypatingas regionas,
* Rytų Java (''Jawa Timur''),
* Vakarų Java (''Jawa Barat''),
* Vidurio Java (''Jawa Tengah'').
eilutė 16 ⟶ 21:
* [[Džokjakarta]] – 650 000 gyventojų.
==
Javos sala priklauso salų grupei, tarp kurių yra [[Borneo]] sala šiaurėje, [[Sumatra|Sumatros]] sala šiaurės vakaruose, Balis – rytuose ir [[Kalėdų sala]] pietuose. Javos sala yra 13 pagal dydį sala pasaulyje. Ji yra vulkaninės kilmės, saloje yra 38 kūgio formos kalnai, kas rodo, kad kad jie yra buvę vienu metu veikiantys vulkanai.
== Istorija ==
{{Malajų salyno istorija}}
Javos sala su satelitine [[Madura]] visuomet buvo atskiras [[Malajų salynas|Malajų salyno]] istorinis vienetas, puoselėjantis savitą kultūrą ir turintis atskiras valstybes. Kartu tai buvo ir vienas svarbiausių salyno kultūros centrų.
=== Hinduistinis laikotarpis ===
''Pagrindiniai straipsniai: [[Javiečių valstybės]], [[Sundų valstybės]]
eilutė 25 ⟶ 33:
Nuo seno Javos saloje gyveno dvi atskiros tautos: [[sundai]] rytinėje dalyje ir [[javiečiai]] vakarinėje. Sundai, gyvenę arčiau Sundos sąsiaurio, kuriuo naudojosi indų pirkliai, keliaudami į Salyną, anksčiau susidūrė su jų kultūra. Todėl jie anksčiau sukūrė ir valstybes. Čia viena po kitos klestėjo hinduistinės [[sundų valstybės]], gyvavę iki XVI a. Didžiausia jų valstybė [[Sunda]] gyvavo iki pat XVI a vidurio.
Pirmoji [[javiečių valstybės|javiečių valstybė]] buvo [[Kalingga]] centrinėje Javoje, įkurta VII a viduryje. VIII a Kedu lygumoje radosi [[Šailendra|Šailendrų]] valstybė, valdoma
Princas ''Airlangga'' 1019 m. suvienijo dalį Rytų Javos (netoli dabartinės [[Surabaja|Surabajos]], įkurdamas [[Kahuripanas|Kahuripano]] valstybę. Vėliau prie jos prijungė Balį ir Centrinę Javą, tokiu būdu atkurdamas senąsias Medango teritorijas. Šios valstybės įpėdinė buvo [[Kediri]], siejama su didžiausiu Javos kultūros suklestėjimu. 1222 m. ją pakeitė [[Singhasari]] valstybė.
XVI a viduryje sala galutinai padalinta tarp trijų musulmoniškų sultonatų: Demako, Banteno ir Cirebono. Du pastarieji, sukurti NSFXDNNDFXNSDXNsundų, egzistavo iki pat XIX a., o javiečių Demako sultonatas 1568 m. žlugo. Po trumpo jį pakeitusio Padžiango sultonato (1568-1586) valdymo, įsigalėjo [[Mataramas]] (to paties pavadinimo valstybė, kaip ir hinduizmo laikotarpiu). Jo sultono ''Agung'' laikais XVII a viduryje Mataramas užvaldė visą Rytų ir Vidurio Javą, tapdamas stipriausia Malajų salyno valstybe.▼
Mongolų puolimo metu, pasinaudodamas suirute ''Vidžaja'' įkūrė [[Madžapadhitas|Madžapadhito]] valstybę, kuri pirmoji Malajų salyno istorijoje suvienijo didžiają dalį salyno, tapdama precedentu dabartinei [[Indonezija]]i. Ši valstybė egzistavo 1293-1500 m.
=== Islamo laikotarpis ===
XIV a pabaigoje Madžapadhito imperija išgyveno įpėdinystės krizę, todėl jos galios silpo, o provincijos visame salyne tapo nepriklausomos. XV a. pabaigoje nusilpusioje Javoje pasirodė musulmonų pirkliai, kurie pradėjo saloje skleisti islamą. Ypač aktyvūs jie buvo šiaurinėse pakrantėse. Pirmiausia musulmonų bendruomenė sustiprėjo Demako uoste, kur įkurtas [[Demako sultonatas]]. XVI a pradžioje musulmonai įsigalėjo ir sundų gyvenamose teritorijose (''Padžadžarane''). Čia įkurti [[Banteno sultonatas|Banteno]] ir [[Cirebono sultonatas|Cirebono]] sultonatai.
1527 m. Demako sultonatas užkariavo nusilpusį Madžapadhitą, perkėlė jo regalijas į Demaką ir pasiskelbė Madžapadhito tradicijų tęsėju. 1557 m. jo laivynas drauge su Cirebono laivynu užėmė Padžadžarano uostą ''Sunda Kelapą'', kuris buvo pavadintas ''Džajakarta'' (vėliau tapo [[Džakarta]]). Iš ten buvo išvyti pirmieji portugalų pirkliai.
Musulmoniškų sultonatų pergalė Javoje paskatino daugybę hinduizmo propaguotojų bėgti iš salos, sukeldama masines javiečių ir sundų migracijas į [[Balis|Balį]] ir pietinį [[Borneo]] (ten jie sukūrė [[Bandžarmasinas|Bandžarmasino]] valstybę).
▲XVI a viduryje sala galutinai padalinta tarp trijų musulmoniškų sultonatų: Demako, Banteno ir Cirebono. Du pastarieji, sukurti
=== Kolonizacijos laikotarpis ===
| |||