Kryžiaus žygiai į Pabaltijį: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Prūsija ir Lietuva ==

[[Vaizdas:Codex Manesse 43v - Graf Wernher von Homberg.jpg|thumb|right|250px|''Codex Manesse'', aprašantis ir [[Minezingeris|minezingerio]] grafo Wernhero von Hombergo žygius į Lietuvą]]

Vakarų Europos feodalų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios aukščiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis užliejo valstiečių judėjimo banga, politiniame gyvenime vis labiau reiškėsi miestai. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl feodalai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Šio tikslo siekti padėjo krikščionybė. Bažnyčia teigė, kad žemė yra Dievo dovana, skirta krikščionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisėtai.

 

 

Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs [[Mindaugas]]. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. [[1251]] m. Mindaugas Lietuvoje įvedė [[feodalizmas|feodalinius]] santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir [[1256]] m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti [[Klaipėdos pilis|Klaipėdos pilį]], bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš [[aukso orda|mongolus totorius]]. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie [[Durbės mūšis|Durbės]] įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras, ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje žemaičiams vadovavo Žemaitijos vyresniųjų išrinktas [[Alminas]]. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti.

 

[[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]] tarp [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] ir [[Lenkija|Lenkijos]], kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie [[Vysla|Vyslos upės]]. Prie lietuvių prisidėjo [[lenkai]] ir [[rusai]]. [[1410]] m. [[liepos 15]] d. ties [[Griunvaldas|Griunvaldu (Žalgiriu)]], įvyko lemiamas [[Žalgirio mūšis|mūšis]] prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje persvara buvo kryžiuočių pusėje, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą [[Ulrichas fon Jungingenas|Ulrichą fon Jungingeną]] ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. [[1411]] m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo [[Čekija]], kurioje stipriai veikė [[husitai|husitų]] judėjimas. [[1422]] m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos. [[1435]] m. ties [[Pabaisko mūšis|Pabaisku]] buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai.

== Išnašos ==

{{reflist}}