Belopavličių slėnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 4 mėnesius
perkelta vid. nuoroda, suderintos giminės
S
(perkelta vid. nuoroda, suderintos giminės)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
'''Belopavličių slėnis''' ({{sr|Бјелопавлићи}}, taip par vadinamas [[Zeta (upė)|Zetos upės]] slėniu) yra siauras derlingos žemės ruožas [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]]. Jis tęsiasi palei Zetos upę, išplatėdamas žemutinėje dalyje, kur Zeta įteka į [[Morača|Moračą]], netoli [[Podgorica|Podgoricos]]. Iš šios slėnio kilęs Belopavličių klanas. '''Belopavličiais''' vadintas gentinis regionas, kuris priklausė Brdos (Kalvų) regionui. Tai buvo viena iš "septynių kalvų" (ar genčių) kartu su Vasojevičiais, Piperiais, Kučiais, Bratonožičiais, Moračaniais ir Rovčaniais.
 
Zetos upės slėnis istoriškai buvo tankiai apgyvendintas, nes derlingos žemės kalnuotoje Juodkalnijoje buvo retos.
Kita svarbi Juodkalnijos lyguma vadinama [[Zetos lyguma]], nors pati Zeta per ją neteka.
 
Belopavličių lyguma sudaro koridorių geležinkeliui ir automobilių keliams tarp dviejų didžiausių Juodkalnijos miestų, [[Podgorica|Podgoricos]] ir [[Nikšičius|Nikšičiaus]]. DidžiausiasDidžiausia gyvenvietė lygumoje yra [[Danilovgradas]], kuris pavadintas Juodkalnijos kunigaikščio Danilo II-ojo vardu.
 
Belopavličių vardas kilęs nuo Bijeli Pavle ("Baltojo Pauliaus"), kuris neva pabėgęs iš [[Metohija|Metohijos]] nuo Osmanų ir įsikūręs Luškos župoje (lotyniškai ''Lusca'', vėliau pavadinta Zeta). Belopavličiai pirmą kartą minimi 1411 m. Ragūzos dokumente, kai jie kartu su Malonšičiais, Ozriničiais ir Mazničiais apiplėšė Ragūzos respublikos laivą.