Ramelsbergo kasyklos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S +koord. be žemėlapio
Eilutė 11:
|Session =
|Link =
| locmap=Vokietija
|PL=51|PM=46|PS=31|NS=N|IL=9|IM=12|IS=12|ES=E
|map_width =
| vikiteka =Category:Rammelsberg
}}
 
'''Ramelsbergo kasyklos''' ({{de|Bergwerk Rammelsberg}})  – istorinis [[kalnakasyba|kalnakasybos]] kompleksas [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]], [[Harcas|Harco]] kalnuose. Ramelsbergo kalnas yra 635  m aukščio, iškilęs į pietus nuo [[Goslaras|Goslaro]] miesto. Čia prieš 1000 metų pradėta kasti metalų [[rūda]]s. Uždarius kasyklas, Ramelsberge įkurtas pramoninis muziejus, kuriame lankytojams demonstruojama įvairi įranga ir senosios kasybos technologijos.
[[Vaizdas:Underground Water Mill of Rammelsberg.jpg|miniatiūra|240px|left|Vandens ratas požemyje]]
[[Vaizdas:Rammelsberg goslar gebäude 30.JPG|miniatiūra|240px|left|Antžeminiai statiniai]]
eilutė 20 ⟶ 23:
== Istorija ==
 
Praeityje pagrindinis iškasamas metalas buvo [[sidabras]], po to  – [[varis]], o vėliau  – [[švinas]]. Ramelsbergo kasyklos buvo išnaudotos [[1980]]-aisiais ir galiausiai uždarytos [[1988]]  m. Rūdos sudėtis buvo maždaug tokia: 14% cinko, 6% švino, 2% vario, 1 g/t aukso ir 140 g/t sidabro.<ref> Large D., Walcher E. The Rammelsberg massive sulphide Cu-Zn-Pb-Ba-Deposit, Germany: an example of sediment-hosted, massive sulphide mineralisation: journal. – 1999. – Vol. 34. – P. 522—538522–538.</ref> Kasyklos darbas buvo toks pelningas, kad jau [[XI a.]] pradžioje Romos [[imperatorius Henrikas II]] pastatė šalia esančiame [[Goslaras|Goslare]] eilinius imperatoriaus rūmus  – [[Kaizerpfalcas|kaizerpfalcą]].
 
Nors pirmieji dokumentiniai įrodymai apie Ramelsberge esančių kasyklų egzistavimą yra susiję su [[kronika|kronikų]] įrašais [[968]]  m., tačiau naujausi archeologiniai radiniai byloja, kad čia kasyba buvo vykdoma dar IV–III a. pr. m. e.
 
Ramelsberge išlikę įvairių epochų pramoniniai objektai: [[X a.]] rūdos sąvartynas, viena seniausių [[šachta|šachtų]] Vokietijoje, datuojama [[XII a.]], seniausia požeminė galerija Europoje iš [[XIII a.]], [[XV a.]] kasyklos bokštas ''Maltermeisterturm'', [[XVIII a.|XVIII]]-[[XIX a.]] kasykla su dviem [[vandens ratas|vandens ratais]], sukusiais požeminius įrenginius, [[XX a.]] pradžios antžeminiai statiniai.
 
[[1992]]  m. Ramelsbergo kasyklos buvo paskelbtos [[Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Europoje|UNESCO pasaulio paveldo objektų]] sąraše.
 
== Išnašos ==