Heinz Guderian: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
H. Guderiano biografijoje "Kareivio atsiminimai" rašoma, kad Guderianas į 10 Hanoverio jėgerių batalioną grįžo 1907 m. vasarį (o ne 1908 m.)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
 
Dalyvavo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] mūšiuose prie [[Marna|Marnos]], prie [[Verdenas|Verdeno]]. [[1914]] m. vyresnysis leitenantas, [[1915]] m. [[kapitonas]]. Už drąsą apdovanotas II ir I klasės [[Geležinis kryžius|Geležiniais kryžiais]]. [[1918]] m. generalinio štabo karininkų parengiamųjų kursų „Sedan“ kursantas. Po egzaminų tapo jauniausiu Štabo karininku, priimtas į [[Reichsveras|Reichsverą]], kuriame tarnauti dėl sąlygų, kurias nustatė [[Versalio taika]], galėjo tik geriausi. Paskirtas į motorizuotą dalinį, parašė motorizuotos kariuomenės statutą. [[1927]] m. [[majoras]], kartu su [[Anglija|Anglijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] karininkais gilinosi toliau į motorizuotų karinių dalių galimybes. Kai savo dalinyje ant sunkvežimių sumontavo medinius bokštelius su patranka, kariuomenės vadovybė uždraudė jais mokyti karinių manevrų. [[1929]] m. tankų panaudojimą mūšiuose studijavo [[Švedija|Švedijoje]], vėliau [[TSRS]], [[Kazanė]]s slaptoje [[vermachtas|vermachto]] tankų mokykloje „Kama“. [[1931]] m. [[papulkininkis]], [[1933]] m. [[pulkininkas]]. Atėjęs į valdžią [[Hitleris]] apsilankė jo tankų manevruose ir sužavėtas liepė, nepaisant Versalio sutarties, suformuoti tris tankų [[divizija]]s.
[[Vaizdas:Heinz Guderian with Walter Model on the front.jpg|miniatiūra|H. Guderianas (dešinėje) su feldmaršalu [[W. Modeliu]] (kairėje) aptaria tolimesnius karo veiksmus (1941 m., [[Operacija Barbarosa]])]]
 
[[1935]]–[[1939]] m. 2-osios tankų divizijos, korpuso, Vokietijos judriųjų pajėgų vadas. Veikaluose „Tankų pajėgos ir jų sąveika su kitomis kariuomenės rūšimis“ (''Die Panzertruppen und ihr Zusammenwirken mit der anderen Waffen'') ir „Dėmesio! Tankai!“ (''Achtung! Panzer!'', abu [[1937]] m.) įrodinėjo, kad karinę operacijų ir viso karo sėkmę lemia motorizuotųjų pėstininkų ir [[aviacija|aviacijos]] remiami stambūs tankų junginiai. Ši teorija tapo „žaibo karo“ pagrindu. A. Hitleris pritarė jo idėjoms ir ketvirtame dešimtmetyje sukurti tankų junginiai padėjo Vokietijos kariuomenei [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pirmoje pusėje (iki [[1942]] m. imtinai) pasiekti reikšmingų pergalių, bet karą Vokietija pralaimėjo.