Merkinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Aloyzasrap (aptarimas | indėlis)
Pakajus (aptarimas | indėlis)
redag.
Eilutė 16:
}}
{{kiti}}
 
'''Merkinė''' – miestelis [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie kelių {{A4}} bei {{KK129}} ir {{KK133}} sankryžos, [[Nemunas|Nemuno]] (dešiniajame jo krante), [[Merkys|Merkio]] ir [[Stangė]]s santakoje, [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos nacionaliniame parke]]. [[Merkinės seniūnija|Seniūnijos]] centras, yra Nemuno ir Stangės seniūnaitijos. [[Urbanistikos paminklas]].
 
== Geografija ir gamta ==
[[Vaizdas:Merkine_panorama.jpg |thumb|left|250px|Miestelio panoramavaizdas iš viršaus]]
Merkinė išsidėsčiusi [[Dainavos lyguma|Dainavos lygumoje]], prie istorinių kelių [[Vilnius]]–[[Varšuva]] ir [[Kaunas]]–[[Gardinas]] sankryžos. Čia suteka [[Merkys]], [[Stangė]] ir [[Strauja]]. Per [[Nemunas|Nemuną]] nutiestas [[Merkinės tiltas]]. Pakeliui link [[Leipalingis|Leipalingio]] stūkso [[Merkinės piliakalnis]], puiki regykla, nuo kurio link [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Merkys|Merkio]] santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti [[1579]] m., prie jų buvo pritvirtintas [[Merkinės herbas]].
 
Veikia [[Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1648]] m., gausi dailės paminklais). Miestelyje yra trikampė aikštė, kurios centre stovi [[Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė]], pastatyta [[1888]] m. ant XVI a. rotušės pamatų (veikė iki [[1940]] m., dabar – kraštotyros muziejus; ir rotušės išlikęs autentiškas bokšto rūsys su skliauto fragmentu), išsaugota senoji gatvių struktūra. Yra [[Merkinės Vinco Krėvės gimnazija]], [[Merkinės pagrindinė mokykla]], lopšelis-darželis, biblioteka, paštas (LT-65035), ligoninė, Lietuvių tautos kančių ir genocido muziejai. Dzūkijos nacionalinio parko informacijos centre yra nuolat veikianti dailės galerija (tautodailės ekspozicija) ir keičiamos parodos. Paminklas [[Merkinės mūšis|Merkinės mūšiui]] atminti (pastatytas [[2010]] m.).
 
Merkinėje yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, gimnazija ([[1940]]–[[2005]] m. vidurinė mokykla), internatinė mokykla, įkurta [[1960]] m., Varėnos muzikos ir dailės mokyklos filialas, įkurtas [[1990]] m., lopšelis-darželis, laisvalaikio ir pramogų, lankytojų centrai, biblioteka ([[1947]] m.), veikia jaunimo etnokultūros klubas „[[Kukumbalis]]“. Miestelyje švenčiami Šv. Roko atlaidai, Amatų diena.
 
== Geografija ir gamta ==
 
Merkinė išsidėsčiusi [[Dainavos lyguma|Dainavos lygumoje]], prie istorinių kelių [[Vilnius]]–[[Varšuva]] ir [[Kaunas]]–[[Gardinas]] sankryžos. Čia suteka [[Merkys]], [[Stangė]] ir [[Strauja]]. Per [[Nemunas|Nemuną]] nutiestas [[Merkinės tiltas]]. Pakeliui link [[Leipalingis|Leipalingio]] stūkso [[Merkinės piliakalnis]], puiki regykla, nuo kurio link [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Merkys|Merkio]] santakos per pievas ir miškus veda 2 km botaninis takas. Išlikę 2 iš 4 miesto riboženkliai, pastatyti [[1579]] m., prie jų buvo pritvirtintas [[Merkinės herbas]].
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Merkines-piliakalnis.jpg|thumb|220px240px|[[Merkinės piliakalnis]]]]
[[FileVaizdas:Namas kur mirė Vladislovas Vaza.jpg|thumb|220px240px|Namas, kuriame mirė Abiejų Tautų Respublikos valdovas [[Vladislovas IV Vaza]]]]
=== Priešistorė ===
Su priešistoriniais laikais siejamas miestelio vardu pavadintas [[Merkinės tarpledynmetis]], šilto klimato laikotarpis [[pleistocenas|pleistocene]]. Merkinė – viena seniausių [[Lietuva|Lietuvos]] gyvenviečių, archeologinių tyrinėjimų duomenimis žmonės čia gyveno jau 10-ojo tūkstantmečio pr. m. e antroje pusėje. 21 tyrinėta gyvenvietė datuojama 9 tūkstantmečiu pr. m. e. ir priskiriama įvairioms kultūrinėms grupėms, daugiausia [[Svidrų kultūra]]i. Stovyklavietės ir gyvenvietės – [[Maksimonių gyvenvietė]] ir stovyklavietės, [[Merkinės stovyklavietės]], [[Netiesų stovyklavietė ir gyvenvietė]] ir kitos išsidėsčiusios Nemuno ir Merkio aukštutinėse ir žemutinėse terasose, prie ežerų ir upelių.
eilutė 44 ⟶ 43:
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] Merkinės gyvenvietė – papilys – ėmė plėstis, susiformavo turgaus aikštė, veikė smuklės, parduotuvės, užvažiuojamieji namai, kūrėsi amatininkai. Jau [[XV a.]] antroje pusėje Merkinė buvo svarbus amatų, prekybos ir jos kontrolės centras. [[XVI a.]] vidurys – [[XVII a.]] pirmoji pusė – Merkinės klestėjimo laikotarpis. Nuo XVI amžiaus minimas [[Merkinės dvaras (Alytus)|Merkinės karališkasis dvaras]] ir seniūnija. Nuo [[1529]] m. Merkinė minima LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Merkinę užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> [[1556]] m. [[Žygimantas Augustas]] pakartotinai suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]], ([[1776]] m. atimtos, [[1791]] m. savivalda atkurta), [[1569]] m. ir herbas, taip pat suteikta turgaus ir trijų prekymečių privilegija. Merkinė žymima visuose [[XVI a.]] antrosios pusės [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] žemėlapiuose. [[1587]] m. miestelis vadinamas Didžiąja Merkine, tikriausiai siekiant atskirti nuo [[Merkinė (Šalčininkai)|Merkinės]] dabartiniame [[Šalčininkų rajonas|Šalčininkų rajone]].
 
[[1605]] m. Merkinės burmistras pasikvietė vienuolius [[dominikonai|dominikonus]] ir padovanojo jiems mūrinius namus su sklypu. Nuo [[1616]] m. kūrėsi [[žydai]]. [[1633]] m. patvirtintos odminių ir batsiuvių, [[1639]] m. – siuvėjų [[cechas|cechų]] privilegijos. Merkinė išaugo ir buvo vienas svarbiausių ekonominių, dvasinių ir kultūrinių [[Dainava (baltų žemė)|Dainavos]] krašto centrų. [[1648]] m. Merkinėje mirė [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Vladislovas IV Vaza]]. Per [[1654]]–[[1667]] m. Abiejų Tautų Respublikos-Rusijos karą ir [[1700]]–[[1721]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] Merkinė labai nukentėjo nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių, prarado buvusią reikšmę. [[1707]] ir [[1708]] m. dukart Merkinėje lankėsi caras [[Petras I]]. [[1676]] m. Merkinėje įsikūrę [[jėzuitai]] įsteigė vienuolyną.
 
=== Naujieji laikai ===
[[Vaizdas:Merkinė XIX a. Napoleonas Orda.jpg|thumb|240px260px|right|[[Napoleonas Orda]]. Merkinės rotušė, 1875-1877 m.]]
[[1756]] m. Merkinės centre gyvenę 253 žydai, turėjo 28 namus. [[1777]] m. jėzuitų turtą perėmę dominikonai įkūrė apygardinę mokyklą. [[1790]] m. Merkinėje buvo 138 namai, tik du jų mūriniai, veikė 9 smuklės ir užvažiuojamieji namai. Per [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimą]] [[Rusijos imperijos kariuomenė]] sudegino Merkinę, ji degė [[1803]] m., [[1822]] m. sudegė rotušė ir parduotuvės apie ją. [[1831]] m. uždarytas dominikonų vienuolynas ir mokykla. [[1838]] m. buvo 160 namų, iš jų 140 priklausė žydams. [[1861]]–[[1950]] m. Merkinė buvo valsčiaus centras. [[1888]] m. nugriovus rotušę jos vietoje pastatyta ir pašventinta stačiatikių cerkvė.
 
eilutė 55 ⟶ 54:
 
Nuo [[1889]] m. buvo platinama draudžiamoji spauda [[lietuvių kalba]], kovojama prieš lenkinimą bažnyčioje ir rusinimą (kun. K. Jagminas ir J. Bakšys, knygnešiai K. Barysas, K. Milius ir kiti). Merkinėje mokėsi rašytojas [[Vincas Krėvė]], kun. J. Čaplikas, kiti visuomenės ir kultūros veikėjai. [[1911]] m. įsteigtas Blaivybės skyrius.
[[Vaizdas:Merkinės centras iki II pasaulinio karo.jpg|thumb|260px|Miestelio centrinė aikštė tarpukariu]]
 
=== Nepriklausomybės metai ===
Merkinė degė ir [[1921]] m. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje miestas nesiplėtė. Merkinės centre gyveno žydai ([[1931]] m. – 1700), pakraščiuose – [[lietuviai]]. Buvo 3 sinagogos, žydų liaudies knygynas, 145 parduotuvės (beveik visos priklausė žydams), plytinė, saldainių fabrikas, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių, kojinių dirbtuvės, keli malūnai. Merkinėje veikė keliolika religinių ir tautinių organizacijų skyrių. [[1931]] m. buvo 312 namų, 24 jų mūriniai.
eilutė 91 ⟶ 90:
Kryžiuočiai mini gyvenvietę ''Merken'' arba ''Merkenpil'' (''Merkenpille'', t. y. Merkinės pilis). Miestelio vardas aiškiai hidronimiškas – nuo [[Merkys|Merkio]] upės, kuri prateka pro Merkinę.
 
[[FileVaizdas:Panorama nuo Merkinės piliakalnio - panoramio.jpg|thumb|center|900px|Panorama nuo Merkinės piliakalnio]]
[[Vaizdas:Europe in 1648 (Peace of Westphalia).jpg|thumb|300px|right|Merkinė (''Merecz'') 1648 m. Europos žemėlapyje. („An Historical Atlas Containing a Chronological Series of One Hundred and Four Maps, at Successive Periods, from the Dawn of History to the Present Day.“ by Robert H. Labberton. Sixth Edition. (1884 m.))]]
 
== Gyventojai ==
[[XVI a.]] viduryje buvo – 1250–1890, [[XVII a.]] pradžioje – apie 2100–2180 gyventojų, [[1667]] m. – 113, [[1775]] m. – 128 [[dūmas|dūmai]],
eilutė 126 ⟶ 125:
 
== Architektūra ==
[[Vaizdas:Rotuse1852.JPG|thumb|right|200px|Merkinės rotušėRotušė 1852 m.]]
[[Vaizdas:Merkinesrotuse.jpg|alt=Šiaurinis rotušės fasadas. Autoriai: Žygimantas Buržinskas, Aurimas Širvys. Iš knygos ,,Istorinė Merkinės rotušė"|thumb|264x264px|Merkinės rotušėsRotušės šiaurinio fasado rekonstrukcijarekonstrukcijos projektas]]
Miestelis spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki [[XVII a.]] pabaigos. Šešių gatvių sankryžoje yra beveik trikampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:
* Gotikinė bebokštė halinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ([[XV a.]] pirmoji pusė, po [[1648]] m. rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų, [[1884]] m. pagal architekto N. Čiagino projektą pristatytas prienavis). Bažnyčioje yra 5 vertingi mediniai barokiniai altoriai ([[XVII a.]] – [[XIX a.]]), paveikslų („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ [[XVI a.]], „Švč. Mergelė Marija“, manoma, [[XVII a.]], „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ [[XVII a.]] – [[XVIII a.]], „Šv. Antanas“, „Šv. Rokas“, abu [[1856]] m., abiejų dail. P. Kandreckis, „Šv. Jurgis“ [[1879]] m., „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ [[XX a.]] pirmoji pusė), medinė krucifikso skulptūra „Nukryžiuotasis“ ([[XX a.]] pradžia).
eilutė 143 ⟶ 142:
=== Rotušė ===
{{main|Merkinės rotušė}}
 
[[1556]] m. Merkinei suteiktos [[Magdeburgo teisės]]. [[1595]] m. jau minima miesto rotušė. Pastatas išstovėjo apie 300 metų. [[1885]] m. rotušė buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta tipinio projekto [[Merkinės stačiatikių cerkvė]]. Merkinė savivaldos teisės turėjo iki [[1776]] m., tad [[1798]] m. inventoriuje sakoma, kad sena dviaukštė rotušė yra tuščia. Tiesa, [[1791]] m. Merkinės savivalda buvo trumpam atkurta ir veikė iki [[1796]] metų. [[1773]]–[[1775]] m. valstybės įstaigos iš Merkinės buvo perkeltos į [[Alytus|Alytų]]. Apie rotušės išvaizdą galima spręsti iš dviejų XIX a. piešinių. Tai buvo daugiausiai renesansinių bruožų išlaikiusi rotušė dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
 
eilutė 164 ⟶ 162:
== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Merkinė, tiltas.JPG|Atvažiuojant į Merkinę nuo [[Leipalingis|Leipalingio]]
Vaizdas:Merkine Orthodox Church 2007.JPG |Buv. Stačiatikiųstačiatikių bažnyčia
Vaizdas:Stangė.jpg|Pro pat piliakalnį teka upeliukas [[Stangė]]
Vaizdas:Tiltas per Namuna ties Merkine.jpg|[[Merkinės tiltas]] per [[Nemunas|Nemuną]]
Vaizdas:Kazimierzm.jpg|Lietuvių liaudies skultūra. [[Šv. Kazimieras]]
Vaizdas:Merkine_panorama.jpg |Miestelio panorama
Vaizdas:Merkines muziejaus vidus.jpg|MerkinėsMiestelio kraštotyros muziejusmuziejuje
Vaizdas:Kazimierzm.jpg|Lietuvių liaudies skultūra. Šv. Kazimieras
Vaizdas:Merkines muziejaus vidus.jpg|Merkinės kraštotyros muziejus
Vaizdas:Merkinė, tiltas.JPG|Atvažiuojant į Merkinę nuo [[Leipalingis|Leipalingio]]
Vaizdas:Europe in 1648 (Peace of Westphalia).jpg|thumb|Merkinė (''Merecz'') 1648 m. Europos žemėlapyje. („An Historical Atlas Containing a Chronological Series of One Hundred and Four Maps, at Successive Periods, from the Dawn of History to the Present Day.“ by Robert H. Labberton. Sixth Edition. 1884.)
</gallery>