Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
Arz (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
[[1965]] m. baigė Vilniaus dailės instituto (dabar – [[Vilniaus dailės akademija]]) Tapybos fakulteto Scenografijos skyrių<ref>[https://vilniausgalerija.lt/autorius/filomena-linciute-vaitiekuniene/ Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė]</ref>. Nuo [[1967]] m. – [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Lietuvos dailininkų sąjungos]] narė.
[[1965]] m. baigusi [[LDI|Lietuvos dailės institutą]], pradėjo dirbti teatre, kino ir televizije. Intensyviai dirbo, kurdama scenografiją ir kostiumus. Taip atsirado pirmasis lietuviškas miuziklas „[[Velnio nuotaka]]“, visą jaunųjų vilniečių kartą išauginęs „Piteris Penas“, „Liudvikas XIV“, „Raudonkepuraitė“ Akademiniame dramos teatre, „Karalius Motiejukas I“ ir „Juodoji komedija“ Kauno dramos teatre, operetės „Rozmari“ ir „Silva“, baletas „Aušrinė“ Kauno muzikiniame teatre, „Virto ąžuolai“, „Kelionė į rojų“ kine, „Barbora Radvilaitė“, „Heda Gabler“ televizijoje ir daugelis kitų.
 
1965–[[1986]] m. – [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijos]] dailininkė-statytoja.
 
Žymesni darbai: scenografija ir kostiumai pirmajam lietuviškam miuziklui „Velnio nuotaka“, scenografija filmui „Kelionė į rojų“, kostiumai filmui „Herkus Mantas“, scenografija filmams „Virto ąžuolai“‚ „Mano vaikystės ruduo“ ir kt. – iš viso, kūrėja prisidėjo net prie dvylikos kino filmų.
 
1986–[[1990]] m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė dirbo dailininke Nacionalinėje televizijoje, tuo pačiu metu kurdama ir įvairiuose teatruose.
 
Reikšmingesni darbai: Akademiniame dramos teatre – „Tiltas“, „Spyruoklinis kareivėlis“, „Piteris Penas“ , Kauno dramos teatre – „Juodoji komedija“, Kauno muzikiniame teatre – „Rozmari“, „Silva“, „Aušrinė“, Klaipėdos muzikiniame teatre – „Baltasis vilkas“, taip pat „Liudvikas XIV“ ir kiti. Kartu sudėjus – net 40 spektaklių. Žymesni darbai televizijoje: spektakliai „Heda Gabler”, „Barbora Radvilaitė“, laidų ciklas „Rūmų didybės aidai“, taip pat buvo kultūrinės laidos „Vizijos ir tikrovė” scenografė ir bendraautorė.
 
Nuo 1990 m. F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė pasinėrė į įvairius scenografijos projektus, tokius kaip: [[1991]] m. „Banchetto Musicale“ (Baroko muzikos festivalyje), [[1992]] m. „Dainų dainelė“, [[1993]] m. „Baltica“ (Tarptautiniame festivalyje), 1993–[[2005]] m. kalėdinės sostinės eglės renginius bei kitus žymių datų minėjimus ir progas.
 
[[1997]] m. pasirodė autorės tapybos ciklai „Indijos atšvaitai“, 1997 m. – „Paukštė LITUA Kvedlinburge”, [[2002]] m. – „Medžiai ir bokštai“. Dailininkė dalyvavo personalinėse ir grupinėse parodose Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Rokiškyje, Plungėje, Druskininkuose, Lenkijoje, Norvegijoje ir net Indijoje. Tapytojos kūrinius eksponuoja LTMK muziejus, Žemaičių dailės ir Mažeikių muziejai.
 
==Šeima==
Brolis [[Augustinas Linčius]] (g. [[1934]] m.). [[1965]] m. baigė Lietuvos dailės institutą. [[1965]]–[[1968]] m. dirbo [[LTV|Lietuvos RTV]] komitete, [[1968]]–[[1986]] m. [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]], [[1986]]–[[1999]] m. Lietuvos TV.