Vikipedija

Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:GA20891.pdf|thumb|Australijos kelių žemėlapis]]
[[File:Didžioji gatvė 2.jpg|thumb|Didžioji gatvė Vilniuje su priekyje stovinčiu rotušės pastatu]]
'''Australijos transportas''' – keleivių ir krovinių pervežimams skirtos infrastruktūros ir transporto priemonių visuma [[Australija|Australijoje]].
'''Didžioji gatvė''' – viena seniausių [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiesčio]] gatvių, jungusių [[Valdovų rūmai|Valdovų rūmus]] ir [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušę]]. Gatvė prasideda nuo [[Joseph Frank|Jozefo Franko]] namo ir [[Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės cerkvė|Piatnickajos cerkvės]] ir veda iki [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušės]], susiliedama su Rotušės aikšte, užsibaigia už Rotušės stovinčia [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia| Šv. Kazimiero bažnyčia]] bei [[Abramavičių rūmai|Abramavičių rūmais]], kuriuose šiuo metu įsikūrusi [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija]]. Toliau Didžiosios gatvė pereina į [[Aušros Vartų gatvė|Aušros Vartų gatvę]].
 
Dėl didelio šalies ploto ir mažo gyventojų tankumo Australijos transportas visais laikais pasižymėjo brangumu ir, palyginti su kitomis šalimis, dideliu dirbančiųjų skaičiumi. Pagrindiniai Australijos keliai ir geležinkeliai tiesti XIX a. antroje pusėje, kai šalis buvo padalinta į keletą savarankiškų kolonijų, prekiavusių daugiausiai su [[Didžioji Britanija|Didžiąja Britanija]]. Transporto sistema buvo pritaikyta šiai prekybai, pagrindinės transporto arterijos driekėsi iš uostų į žemyno gilumą, tarpusavyje kolonijos menkai buvo susietos. Dėl to iki pat XX a. antros pusės Australija neturėjo vieningos geležinkelių sistemos, šalyje veikė trijų skirtingų [[Geležinkelio vėžės|vėžių]] geležinkeliai. Dideli skirtumai tarp valstijų išlikę ir šiais laikais. Iki XX a. devintojo dešimtmečio šalies [[Geležinkelių transportas|geležinkelių]], [[Oro transportas|oro]] ir [[Vandens transportas|vandens transporto]] įmonės priklausė vyriausybei, vėliau palaipsniui pradėtos privatizuoti.
Didžiosios gatvės puošmena – Rotušė, kuri pagal padavimą iškilo toje vietoje, kur kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] laikais buvo nukirsdinti septyni [[Pranciškonai|pranciškonų]] kankiniai.
 
Šiais laikais pagrindinė transporto rūšis Australijoje yra [[automobilių transportas]]. Beveik kas antras šalies gyventojas turi nuosavą automobilį, du trečdaliai dirbančiųjų vyksta juo į darbą. Keliais gabenama beveik trečdalis Australijos vietinių krovinių. Dėl didelių atstumų, lygaus reljefo ir gerų oro sąlygų išvystytas oro transportas. Geležinkeliai daugiausiai naudojami krovinių pervežimams, ypač [[Kasyba|kasybos]] pramonės produkcijos transportavimui į uostus, bei priemiestiniams keleivių pervežimams. Šalyje yra virš 100 jūrų uostų; naudingųjų iškasenų eksporto uostai pagal krovos apimtį – vieni didžiausių pasaulyje.
Šioje gatvėje stovi jėzuitų pastatyta šv. Kazimiero bažnyčia ir vienuolynas - Profesų namai, trys cerkvės – Piatnickajos, [[Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė|Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė]] bei Prisikėlimo cerkvė, kurios pastatas su atrestauruotu [[Gotika|gotikiniu]] fasadu perduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
 
Autotransporto eismas Australijoje vyksta kairiąja kelio puse. Kelių tinklas skirstomas į valstybinių, valstijų ir vietinių kelių kategorijas. Bendras kelių ilgis – 874 tūkst. km, iš jų 381 tūkst. km su kieta danga, 284 tūkst. km – žvyrkeliai. Likusieji – nuo augmenijos išvalytos trasos atokiuose šalies regionuose. [[Automagistralė|Automagistralių]] ilgis – 2 902 km (2015 m.). Didžiausią kelių tinklą turi [[Kvinslandas]], asfaltuotų kelių daugiausia [[Naujasis Pietų Velsas|Naujajame Pietų Velse]].
Didžiosios gatvės name (Didžioji g. 19) [[Pranciškus Skorina]] 1522 m. išspausdino pirmąją spausdintinę knygą [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje.
 
Automagistralių (''Freeways'') yra visose valstijose, išskyrus [[Šiaurės Teritorija|Šiaurės teritoriją]], tankiausią jų tinklą turi [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstija]]. Automagistralėmis sujungti [[Sidnėjus]] ir [[Melburnas]] su atšaka į [[Kanbera|Kanberą]] bei, iš dalies, Sidnėjus ir [[Brisbanas]] (atskiri ruožai – dviejų juostų kelias). Trumpesni ruožai nutiesti pagrindinėmis kryptimis iš visų penkių didmiesčių, taip pat ir prie [[Niukaslas (Australija)|Niukaslo]], [[Taunsvilis|Taunsvilio]], [[Kernsas|Kernso]], [[Hobartas|Hobarto]], [[Lonsestonas|Lonsestono]] bei nuo Devonporto iki Bernio. Atskiri miesto automagistralių ruožai Sidnėjuje, Melburne ir Brisbane – mokami.
Anksčiau Didžioji gatvė kartu su [[Pilies gatvė|Pilies gatve]] buvo vadinama Didžiąja Pilies gatve.
 
'''[[DidžiojiAustralijos gatvėtransportas|Daugiau…]]'''▼
Pirmieji mediniai namai Didžiojoje gatvėje atsirado apie XIV a., o XVI a. aplink rotušę jau buvo statomi mūriniai.
 
Didžioji g. 1 namas, stovintis Didžiosios ir [[Švarco gatvė|Švarco gatvės]] kampe, pavadintas jame gyvenusio, atvykusio iš [[Austrija|Austrijos]] pasaulinio garso [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] medicinos profesoriaus [[Joseph Frank|Jozefo Franko]] vardu. Namų valda XIV a. priklausė [[Goštautai|Goštautams]], vėliau [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]]. Po 1610 m. gaisro Didžiosios g. 1 stovėjęs namų kompleksas atiteko [[Eustachijus Valavičius|Eustachijui Valavičiui]], vėliau namą perėmė [[Jėzuitai|jėzuitai]]. 1804 m. šią valdą nupirko Vilniaus universitetas. Namą perprojektavo architektas [[Mykolas Angelas Šulcas]] ir jame įsikūrė profesoriai, užėmę dešimt gyvenamųjų butų. Jozefo Franko bute 1805 m. susirinkę medikai įkūrė Vilniaus medicinos draugiją, vieną seniausių draugijų Lietuvoje. Jozefo Franko butas XIX a. pradžios Vilniuje buvo tapęs mokslininkų, menininkų, universiteto profesorių susirinkimo vieta. Šiame bute atvykęs į Vilnių buvo apsistojęs prancūzų rašytojas [[Stendalis]]. 1815 m. pastato pirmame aukšte atsidarė ir veikė F.Morico knygynas. 1825 m. pastate įrengtas Vilniaus universiteto profesoriaus [[Jonas Sniadeckis|Jono Sniadeckio]] butas. Šiame name gyveno ir jo brolis, profesorius [[Andrius Sniadeckis]]. Viename pastato valdos kiemo korpusų veikė universiteto profesoriaus [[Izidorius Veisas|Izidoriaus Veiso]] grafikos studija.
 
▲'''[[Didžioji gatvė|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vikiprojektas:Savaitės_straipsnis/Straipsnis"