|
|paveikslėlio apibūdinimas= Johanas Heinrichas Abichtas
|gimė={{Gimė|1762|05|04}}
|gimimo_vieta= FolkšteteFolkštetas, netoli [[Rudolštatas|Rudolštato]], [[Tiuringija]], [[Vokietija]]
|mirė={{Mirė|1816|04|28|1762|05|04}}
|mirties_vieta= [[Vilnius]]
|veikla= [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius, vokiečių filosofoas
|išsilavinimas=Vilniaus gimnazija
|alma_mater=Erlangeno – Niurnbergo[[Erlangeno–Niurnbergo universitetas]]
}}
'''Johanas Heinrichas Abichtas''' ({{de|Johann Heinrich Abicht}}, [[1762]] m. [[gegužės 4]] d. – [[1816]] m. [[balandžio 28]] d.) – Vilniaus universiteto profesorius, vokiečių filosofas.
== Kilmė, studijos, veikla Vokietijoje ==
Johanas Heinrichas Abichtas gimė 1762 m. Folkštete, netoli [[Rudolštatas|Rudolštato]], [[Tiuringija|Tiuringijos žemėje]], [[Vokietija|Vokietijoje]]. Mokėsi Rudolštato gimnazijoje. Studijas baigė Erlangeno[[Erlangeno–Niurnbergo – Niurnbergouniversitetas|Erlangeno–Niurnbergo universitete]]. Jo filosofijai aiškią įtaką padarė [[Immanuel Kant|Imanuelis Kantas]], vėliau Karolis Leonardas Reinholdas. <ref name="Heiner F. Klemme">Heiner F. Klemme. Žmonijos tikslai ir žmonijos teisės J.H. Abichto veikale apie prigimtinę teisę. Problemos, 2008. ISSN 1392-11261392–1126. [https://www.researchgate.net/publication/330677806_ZMONIJOS_TIKSLAI_IR_ZMONIJOS_TEISES_J_H_ABICHTO_VEIKALE_APIE_PRIGIMTINE_TEISE]</ref><ref> Johano Heinricho Abichto biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Johann-Heinrich-Abicht-70391]</ref>
[[1786 ]] m. tapo filosofijos magistru, [[1790 ]] m. – filosofijos mokslų daktaru. Tais pačiais metais Erlangeno universiteto Filosofijos fakultete buvo paskirtas dirbti adjunktu, vėliau tapo ekstraordinariniu profesorium. <ref name="Heiner F. Klemme"/>
Johanas Abichtas dėstė logiką, metafiziką, psichologiją, etiką, prigimtinę teisę ir pedagogiką. 1796 m. jis laimėjo prizą [[Berlynas|Berlyno]] karališkojoje akademijoje už darbą „Dėl metafizikos progreso nuo Leibnico ir Volfo laikų“.
Iki atvykimo į Vilnių jau buvo išleidęs 24 veikalus iš filosofijos („Filosofijos enciklopedija“, „Pažinimo filosofija“, „Papročių metafizika“, išspausdinęs daug straipsnių vokiečių leidiniuose.<ref name="Vui">Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.</ref>
== Veikla Vilniuje ==
Dėl savo mokslo laimėjimų ir geros mokslininko bei pedagogo reputacijos, Johanas Heinrichas Abichtas buvo pakviestas ir, jam sutikus, [[1804 ]] m. paskirtas [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesoriumi, kuriame skaitė paskaitas apie logiką ir metafiziką. Nei universitetas, nei kuratorius nepatenkino jo prašymo skaityti paskaitas vokiečių kalba, todėl turėjo jas skaityti lotynų kalba.<ref>Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.</ref><ref>Vilniaus universiteto bibliotekos informacija apie Johaną Heinrichą Abichtą. [http://www.mokslasvu.mb.vu.lt/LT.php?content=publication&Id=27]</ref>
1804–1806 m. Johanas Abichtas dalyvavo rengiant universiteto įstatus. Vėlesniais metais jis kelis kartus bandė padidinti savo dalyko valandų skaičių. Vedė poleminius ginčus su tuometiniu universiteto rektoriumi [[Jonas Sniadeckis|Jonu Sniadeckiu]]. 1804–1816 m. užėmė abi Vilniaus universiteto filosofijos katedras (Logikos bei metafizikos ir Moralės filosofijos). [[Imanuelis Kantas|Imanuelio Kanto]] pažiūrų šalininkas.<ref name="Vui"/><ref>A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.</ref>
Vilniaus laikotarpiu Johanas Abichtas parašė keletą straipsnių, veikalą „''Initia Philosophiae propriae sic dictae. Vilnae, 1814''". („Filosofijos, tikrąja prasme taip vadinamos, pagrindai”), kurį išleido universitetas.<ref name="Vui"/>
Johanas Heinrichas Abichtas laikomas pirmuoju Imanuelio Kanto ir klasikinės vokiečių filosofijos skleidėju Lietuvoje. <ref name="Vui"/>
Johanas Heinrichas Abichtas mirė 1816 m. balandžio 28 d. Vilniuje.
== Šeima ==
Johanas Heinrichas Abichtas į Lietuvą atvyko su šeima. Dar [[Erlangenas|Erlangene]] gimęs jo sūnus [[Adolfas Abichtas]] vėliau tapo Vilniaus universiteto medicinos profesoriumi. Kitas sūnus – Teodoras Abichtas taip pat studijavo Vilniaus universitete, priklausė [[Juozapas Ignotas Kraševskis|Juozapo Ignoto Kraševskio]] studentų „Mąstytojų draugijai”, dėl ko buvo suimtas ir kalintas. <ref>Sara Robinowichiowna. Wilno w postawniu roku 1830/31. Wydanwinstwo magistrata miesta Wilno, 1832.[http://obc.opole.pl/Content/11540/PDF/313515.pdf]</ref><ref>Eugenijus Gulczynski. Rok 1830-31 w Wilnie. Wilno: Sklad Glowny w księgarni sw. Wojciecha, Dominikanska 4, 1933. [http://kpbc.ukw.edu.pl/dlibra/plain-content?id=32235]</ref>
== Šaltiniai ==
{{DEFAULTSORT:Abichtas, Johanas Heinrichas}}
[[Kategorija:Vokietijos filosofai]]
[[Kategorija:Vilniaus universiteto dėstytojai]]
| 