Vilniaus dailės akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Bastille~ltwiki pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
| vieta = [[Vilnius]], [[Lietuva]]
| lotyniškai =
| tipas = Valstybinis
| rektorius = doc. Ieva Skauronė
| fakultetai = 5
| darbuotojai =350+ dėstytojų
| studentai =
| svetainė = http://www.vda.lt/
|Meno ir dizaino laboratorijų skaičius=30|Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai (1991-2019)=55}}
[[Vaizdas:Vilnius Art Academy.JPG|thumb|200px|
[[Vaizdas:Vilnius Art Academy new.JPG|thumb|200px|
[[Vaizdas:Vilnius Art Academy Ceramic.jpg|thumb|200px|Keramikos katedros pastatas]]
[[Vaizdas:VDA dizaino katedra Nauji rumai.jpg|thumb|200px|
[[Vaizdas:
'''Vilniaus dailės akademija''' (trumpiau '''VDA''') – Lietuvos [[aukštoji mokykla]].
==VDA istorija (iki 1990 m.)==
{{expand|VDA iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo=tedra (vadovas prof. Laurynas Stuoka-Gucevičius), o 1797 m. – Tapybos ir piešimo katedra (vadovas prof. Pranciškus Smuglevičius, vėliau – prof. Jonas Rustenas).
1803 m. pertvarkius vyriausiąją mokyklą į Vilniaus universitetą, įsteigtas Literatūros ir laisvųjų menų fakultetas, pradėta dėstyti meno istorija. Šalia anksčiau buvusių katedrų tais pačiais metais atidaryta Skulptūros, o 1805 m. – Raižybos (grafikos) katedra. Visos šios katedros sudarė Dailės skyrių, vadinamąją Vilniaus meno mokyklą. Joje buvo rengiami architektai, tapytojai, skulptoriai, raižytojai ir piešimo mokytojai. Katedrų veikla nutrūko 1832 m. carinei Rusijos vyriausybei uždarius Vilniaus universitetą.
1919 m. Vilniuje iš naujo atidarius Stepono Batoro vardu pavadintą universitetą, jame buvo Dailės skyrius su tapybos, skulptūros, grafikos specialybėmis.
Nepriklausomos Lietuvos kultūriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino 1922 m. įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ilgainiui buvo įsteigtos tapybos (1923 m.), grafikos, skulptūros (abi 1926 m.), dekoratyvinės tapybos (1929 m.), keramikos (1931 m.), industrinės dailės (1938 m.) studijos. Profesorių Justino Vienožinskio, Juozo Mikėno, Stasio Ušinsko, Antano Gudaičio, Antano Kučo, Vytauto Jurkūno, Jono Kuzminsko, Jono Mikėno, Liudviko Strolio, Petro Aleksandravičiaus ir kitų menininkų mokiniai sudarė aukštosios mokyklos pedagogų branduolį.
1940 m. Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuojami į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą. 1941 m. Kauno taikomosios dailės mokykla tampa Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija (nuo 1944 m. – Vilniaus valstybiniu dailės institutu). Nacių okupacijos laikotarpiu 1943 m. abi šios mokyklos uždaromos, o 1944 m. vėl atsikuria.
Augant Akademijai ir didėjant studentų skaičiui, įvedamos naujos specialybės, steigiamos katedros (1959 m. – Meno istorijos, 1960 m. Dailės pedagogikos, 1961 m. – Pramoninės dailės ir kt.). 1973 m. Vilniuje įkuriami atskiri Vaizduojamosios dailės ir Taikomosios dailės fakultetai. 1959 m. Kaune atidaromas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuojamas į Pramoninės dailės fakultetą.
1988 m. buvo smarkiai atnaujinamas dėstytojų kontingentas, rektoriumi išrinktas prof. Vytautas Brėdikis.
1990 m. Mokykla atgauna Vilniaus dailės akademijos vardą.}}
XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, kaip ir visoje Europoje, vis labiau plito ir populiarėjo švietėjiškos idėjos. Reformuojant menų mokymą 1740-1790 m. Vienoje, Drezdene, Peterburge kūrėsi dailės akademijos. 1793 m. LDK Vyriausiojoje mokykloje įkurta Architektūros katedra (vadovas prof. [[Laurynas Gucevičius|Laurynas Stuoka-Gucevičius]]), o 1797 m. – Tapybos ir piešimo katedra (vadovas prof. [[Pranciškus Smuglevičius]], vėliau – prof. [[Jonas Rustemas|Jonas Rustenas]]).
1803 m. pertvarkius vyriausiąją mokyklą į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], įsteigtas Literatūros ir laisvųjų menų fakultetas, pradėta dėstyti meno istorija. Šalia anksčiau buvusių katedrų tais pačiais metais atidaryta Skulptūros, o 1805 m. – Raižybos (grafikos) katedra. Visos šios katedros sudarė Dailės skyrių, vadinamąją Vilniaus meno mokyklą. Joje buvo rengiami architektai, tapytojai, skulptoriai, raižytojai ir piešimo mokytojai. Katedrų veikla nutrūko 1832 m. carinei Rusijos vyriausybei uždarius Vilniaus universitetą.
1919 m. Vilniuje iš naujo atidarius [[Stepono Batoro universitetas|Stepono Batoro]] vardu pavadintą universitetą, jame buvo Dailės skyrius su tapybos, skulptūros, grafikos specialybėmis.
Nepriklausomos Lietuvos kultūriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino 1922 m. įkurta [[Kauno meno mokykla|'''Kauno meno mokykla''']], kurioje ilgainiui buvo įsteigtos tapybos (1923 m.), grafikos, skulptūros (abi 1926 m.), dekoratyvinės tapybos (1929 m.), keramikos (1931 m.), industrinės dailės (1938 m.) studijos. Profesorių [[Justinas Vienožinskis|Justino Vienožinskio]], [[Juozas Mikėnas|Juozo Mikėno]], Stasio Ušinsko, Antano Gudaičio, Antano Kučo, Vytauto Jurkūno, Jono Kuzminsko, [[Jonas Mikėnas|Jono Mikėno]], [[Liudvikas Strolis|Liudviko Strolio]], Petro Aleksandravičiaus ir kitų menininkų mokiniai sudarė aukštosios mokyklos pedagogų branduolį.
1940 m. Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuojami į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą. 1941 m. Kauno taikomosios dailės mokykla tampa Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija (nuo 1944 m. – Vilniaus valstybiniu dailės institutu). Nacių okupacijos laikotarpiu 1943 m. abi šios mokyklos uždaromos, o 1944 m. vėl atsikuria.
Augant Akademijai ir didėjant studentų skaičiui, įvedamos naujos specialybės, steigiamos katedros (1959 m. – Meno istorijos, 1960 m. Dailės pedagogikos, 1961 m. – Pramoninės dailės ir kt.). 1973 m. Vilniuje įkuriami atskiri Vaizduojamosios dailės ir Taikomosios dailės fakultetai. 1959 m. Kaune atidaromas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuojamas į Pramoninės dailės fakultetą.
1988 m. buvo smarkiai atnaujinamas dėstytojų kontingentas, rektoriumi išrinktas prof. [[Vytautas Brėdikis]].
1990 m. Mokykla atgauna Vilniaus dailės akademijos vardą.<ref>[https://www.vda.lt/lt/apie-vda/iki-1991 Informacija apie Vilniaus dailės akademijos istoriją VDA svetainėje]</ref>
== Struktūra ==
*
** Architektūros katedra
** Dailės edukacinis centras
** Dailės istorijos ir teorijos katedra
**
** Fotografijos ir medijos meno katedra su animacijos, fotografijos ir multimedijos studijomis
** Grafikos katedra
**
** Interjero dizaino katedra
** Kalbų mokymo centras
** Keramikos katedra
**
** Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra
** Paminklotvarkos katedra
eilutė 49 ⟶ 71:
** Tapybos katedra
** Tekstilės katedra
*
** Architektūros katedra
** Architektūros katedra
eilutė 66 ⟶ 87:
** Humanitarinių mokslų katedra
*
** Metalo plastikos katedra
** Dizaino katedra
** Dailės pagrindų ir teorijos katedra
*
** Vizualiojo dizaino katedra
** Dailės pagrindų katedra
* Dailėtyros institutas
* Architektūros, dizaino ir urbanistikos institutas
*[https://www.vda.lt/lt/dizaino-inovaciju-centras Dizaino inovacijų centras]
*[http://nidacolony.lt/lt Nidos meno kolonija]
VDA turi biblioteką, [[Vilniaus dailės akademijos leidykla|leidyklą]], [[Vilniaus dailės akademijos muziejus|muziejų]]
Akademijai priklauso studija „Cite Internationale des Arts“ [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[Prancūzija]]), Panemunės pilis bei Mizarų poilsio bazė, naudojama VDA studentų ir dėstytojų plenerams.
== VDA rektoriai (nuo 1988 m.) ==
* prof. Vytautas Brėdikis (1988-1994)
▲VDA turi biblioteką, [[Vilniaus dailės akademijos leidykla|leidyklą]], [[Vilniaus dailės akademijos muziejus|muziejų]] savo kamerinį chorą. VDA priklauso galerijos „Akademija“, „Artifex“, „Argentum“, A. ir A. Tamošaičių tekstilės galerija, grafikos meno galerija „5 malūnai“, Telšių galerija, parodų salės „Titanikas“. Akademijai priklauso studija „Cite Internationale des Arts“ [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[Prancūzija]]), Panemunės pilis bei Mizarų poilsio bazė, naudojama VDA studentų ir dėstytojų plenerams.
* prof. [[Arvydas Šaltenis]] (1994-1999, 1999-2004)
* prof. Adomas Butrimas (2004-2011)
* prof. [[Audrius Klimas]] (2011-2014 (laikinai einantis pareigas), 2014-2019)
== Suteikti garbės vardai ==
eilutė 91 ⟶ 120:
* [[Vytautas Landsbergis]] (2003 m.)
* [[Romualdas Budrys]] (2013 m.)
*[[Ingrida Korsakaitė]] (2018 m.)
*[[Jonas Mekas]] (2018 m.)
*[[Kristina Sabaliauskaitė]] (2020 m.) <br />
'''VDA garbės profesoriai:'''
eilutė 102 ⟶ 134:
* Saulius Valius (2013 m.)
* Kęstutis Zapkus (2014 m.)
*[[Birutė Žilytė-Steponavičienė]] (2020 m.)
== Tarptautiniai ryšiai ==
| |||