Vilniaus dailės akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
S Atmestas Bastille~ltwiki pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 5:
| vieta = [[Vilnius]], [[Lietuva]]
| lotyniškai =
| šūkis =
| tipas = Valstybinis
| rektorius = doc. Ieva Skauronė
| direktorius =
| prezidentas =
| dekanas =
| fakultetai = 5
| darbuotojai =350+ dėstytojų
| studentai = 1540+1694 (2018 m.)
| bakalaurai =
| magistrantai =
| doktorantai =
| svetainė = http://www.vda.lt/
}}
|Meno ir dizaino laboratorijų skaičius=30|Lietuvos nacionalinės ​kultūros ir meno premijos laureatai (1991-2019)=55}}
[[Vaizdas:Vilnius Art Academy.JPG|thumb|200px|VDADailės Seniejiakademijos senieji rūmai prie [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia|Šv. Onos bažnyčios]]]]
[[Vaizdas:Vilnius Art Academy new.JPG|thumb|200px|VDAAkademijos Naujiejinaujieji rūmai (pastatas C) [[Užupis|Užupyje]]|alt=Arch. Vytautas Brėdikis ir kiti, 1981 m.]]
[[Vaizdas:Vilnius Art Academy Ceramic.jpg|thumb|200px|Keramikos katedros pastatas]]
[[Vaizdas:VDA dizaino katedra Nauji rumai.jpg|thumb|200px|PastatasMaironio „Titanikas“g. 3 pastatas]]
[[Vaizdas:KaunoKaundo dailės fakultetas - tekstilė katedra.jpgJPG|alt=thumb|miniatiūra|200x200px200px|Kauno fakultetasdailės fakulteto tekstilės katedra]]
 
'''Vilniaus dailės akademija''' (trumpiau '''VDA''') – Lietuvos [[aukštoji mokykla]].
 
==Istorija==
==VDA istorija (iki 1990 m.)==
{{expand}}
{{expand|VDA iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo=tedra (vadovas prof. Laurynas Stuoka-Gucevičius), o 1797 m. – Tapybos ir piešimo katedra (vadovas prof. Pranciškus Smuglevičius, vėliau – prof. Jonas Rustenas).
 
1803 m. pertvarkius vyriausiąją mokyklą į Vilniaus universitetą, įsteigtas Literatūros ir laisvųjų menų fakultetas, pradėta dėstyti meno istorija. Šalia anksčiau buvusių katedrų tais pačiais metais atidaryta Skulptūros, o 1805 m. – Raižybos (grafikos) katedra. Visos šios katedros sudarė Dailės skyrių, vadinamąją Vilniaus meno mokyklą. Joje buvo rengiami architektai, tapytojai, skulptoriai, raižytojai ir piešimo mokytojai. Katedrų veikla nutrūko 1832 m. carinei Rusijos vyriausybei uždarius Vilniaus universitetą.
 
1919 m. Vilniuje iš naujo atidarius Stepono Batoro vardu pavadintą universitetą, jame buvo Dailės skyrius su tapybos, skulptūros, grafikos specialybėmis.
 
Nepriklausomos Lietuvos kultūriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino 1922 m. įkurta Kauno meno mokykla, kurioje ilgainiui buvo įsteigtos tapybos (1923 m.), grafikos, skulptūros (abi 1926 m.), dekoratyvinės tapybos (1929 m.), keramikos (1931 m.), industrinės dailės (1938 m.) studijos. Profesorių Justino Vienožinskio, Juozo Mikėno, Stasio Ušinsko, Antano Gudaičio, Antano Kučo, Vytauto Jurkūno, Jono Kuzminsko, Jono Mikėno, Liudviko Strolio, Petro Aleksandravičiaus ir kitų menininkų mokiniai sudarė aukštosios mokyklos pedagogų branduolį.
 
1940 m. Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuojami į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą. 1941 m. Kauno taikomosios dailės mokykla tampa Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija (nuo 1944 m. – Vilniaus valstybiniu dailės institutu). Nacių okupacijos laikotarpiu 1943 m. abi šios mokyklos uždaromos, o 1944 m. vėl atsikuria.
 
Augant Akademijai ir didėjant studentų skaičiui, įvedamos naujos specialybės, steigiamos katedros (1959 m. – Meno istorijos, 1960 m. Dailės pedagogikos, 1961 m. – Pramoninės dailės ir kt.). 1973 m. Vilniuje įkuriami atskiri Vaizduojamosios dailės ir Taikomosios dailės fakultetai. 1959 m. Kaune atidaromas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuojamas į Pramoninės dailės fakultetą.
 
1988 m. buvo smarkiai atnaujinamas dėstytojų kontingentas, rektoriumi išrinktas prof. Vytautas Brėdikis.
 
1990 m. Mokykla atgauna Vilniaus dailės akademijos vardą.}}
 
XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybėje, kaip ir visoje Europoje, vis labiau plito ir populiarėjo švietėjiškos idėjos. Reformuojant menų mokymą 1740-1790 m. Vienoje, Drezdene, Peterburge kūrėsi dailės akademijos. 1793 m. LDK Vyriausiojoje mokykloje įkurta Architektūros katedra (vadovas prof. [[Laurynas Gucevičius|Laurynas Stuoka-Gucevičius]]), o 1797 m. – Tapybos ir piešimo katedra (vadovas prof. [[Pranciškus Smuglevičius]], vėliau – prof. [[Jonas Rustemas|Jonas Rustenas]]).
 
1803 m. pertvarkius vyriausiąją mokyklą į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]], įsteigtas Literatūros ir laisvųjų menų fakultetas, pradėta dėstyti meno istorija. Šalia anksčiau buvusių katedrų  tais pačiais metais atidaryta Skulptūros, o 1805 m. – Raižybos (grafikos) katedra. Visos šios katedros sudarė Dailės skyrių, vadinamąją Vilniaus meno mokyklą. Joje buvo rengiami architektai, tapytojai, skulptoriai, raižytojai ir piešimo mokytojai. Katedrų veikla nutrūko 1832 m. carinei Rusijos vyriausybei uždarius Vilniaus universitetą.
 
1919 m. Vilniuje iš naujo atidarius [[Stepono Batoro universitetas|Stepono Batoro]] vardu pavadintą universitetą, jame buvo Dailės skyrius su tapybos, skulptūros, grafikos specialybėmis.
 
Nepriklausomos Lietuvos kultūriniame gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino 1922 m. įkurta [[Kauno meno mokykla]], kurioje ilgainiui buvo įsteigtos tapybos (1923 m.), grafikos, skulptūros (abi 1926 m.), dekoratyvinės tapybos (1929 m.), keramikos (1931 m.), industrinės dailės (1938 m.) studijos. Profesorių [[Justinas Vienožinskis|Justino Vienožinskio]], [[Juozas Mikėnas|Juozo Mikėno]], Stasio Ušinsko, Antano Gudaičio, Antano Kučo, Vytauto Jurkūno, Jono Kuzminsko, [[Jonas Mikėnas|Jono Mikėno]], [[Liudvikas Strolis|Liudviko Strolio]], Petro Aleksandravičiaus ir kitų menininkų mokiniai sudarė aukštosios mokyklos pedagogų branduolį.
 
1940 m. Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas reorganizuojami į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir Vilniaus dailės mokyklą. 1941 m. Kauno taikomosios dailės mokykla tampa Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutu, o Vilniaus dailės mokykla – Vilniaus dailės akademija (nuo 1944 m. – Vilniaus valstybiniu dailės institutu). Nacių okupacijos laikotarpiu 1943 m. abi šios mokyklos uždaromos, o 1944 m. vėl atsikuria.
 
Augant Akademijai ir didėjant studentų skaičiui, įvedamos naujos specialybės, steigiamos katedros (1959 m. – Meno istorijos, 1960 m. Dailės pedagogikos, 1961 m. – Pramoninės dailės ir kt.). 1973 m. Vilniuje įkuriami atskiri Vaizduojamosios dailės ir Taikomosios dailės fakultetai. 1959 m. Kaune atidaromas vakarinis skyrius, kuris 1983 m. performuojamas į Pramoninės dailės fakultetą.
 
1988 m. buvo smarkiai atnaujinamas dėstytojų kontingentas, rektoriumi išrinktas prof. [[Vytautas Brėdikis]].
 
1990 m. Mokykla atgauna Vilniaus dailės akademijos vardą.
 
== VDA dalyvavimas [[Venecijos bienalė|Venecijos meno bienalėje]] ==
2015 m. Lietuvą 56-oje [[Venecijos bienalė|Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje]] atstovavo VDA lektorius, menininkas Dainius Liškevičius, pristatęs projektą „Muziejus“.
 
2019 m. Lietuvą 58-ojoje [[Venecijos bienalė|Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje]] atstovavo VDA [http://nidacolony.lt/lt Nidos meno kolonijos] projektas opera-performansas „Saulė ir jūra“ ( [[Lina Lapelytė]], [[Vaiva Grainytė]], [[Rugilė Barzdžiukaitė]], paviljono komisarė - VDA absolventė Rasa Antanavičiūtė). „Saulė ir jūra“ apdovanotas pagrindiniu prizu [https://www.vda.lt/lt/apie-vda/auksinis-liutas '''„Auksinis liūtas“'''].
 
== Struktūra ==
*''' Vilniaus fakultetas:'''
** Architektūros katedra
** Dailės edukacinis centras 
** Dailės istorijos ir teorijos katedra 
** [[Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra|Dizaino katedra]]
** Fotografijos ir medijos meno katedra su animacijos, fotografijos ir multimedijos studijomis 
** Grafikos katedra 
** [[Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedra|Grafinio dizaino katedra]]
** Interjero dizaino katedra 
** Kalbų mokymo centras 
** Keramikos katedra 
** MadosKostiumo dizaino katedra 
** Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedra 
** Paminklotvarkos katedra 
eilutė 76 ⟶ 49:
** Tapybos katedra 
** Tekstilės katedra
** UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra
 
*''' Kauno fakultetas:'''
** Architektūros katedra
** Architektūros katedra
eilutė 92 ⟶ 66:
** Humanitarinių mokslų katedra
 
*''' [[Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas|Telšių fakultetas]]:'''
** Metalo plastikos katedra
** Dizaino katedra
** Dailės pagrindų ir teorijos katedra
*''' Klaipėdos fakultetas''' (nuo 2013 m.)
** Vizualiojo dizaino katedra
** Dailės pagrindų katedra
 
* Aukštųjų studijų fakultetas
* Dailėtyros institutas
* Architektūros, dizaino ir urbanistikos institutas
* Doktorantūros ir meno aspirantūros centras
*[https://www.vda.lt/lt/dizaino-inovaciju-centras Dizaino inovacijų centras]
*[http://nidacolony.lt/lt Nidos meno kolonija]
 
VDA turi biblioteką, [[Vilniaus dailės akademijos leidykla|leidyklą]], [[Vilniaus dailės akademijos muziejus|muziejų]], kamerinį chorą. VDA priklauso galerijos „Akademija“, „Artifex“, „Argentum“, A. ir A. Tamošaičių tekstilės galerija, grafikos meno galerija „5 malūnai“, Telšių galerija, parodų salės „Titanikas“. Kasmet šiose galerijose surengiama virš 180 parodų, kurių virš 70 - VDA studentų.
 
Akademijai priklauso studija „Cite Internationale des Arts“ [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[Prancūzija]]), Panemunės pilis bei Mizarų poilsio bazė, naudojama VDA studentų ir dėstytojų plenerams.
 
== VDA rektoriai (nuo 1988 m.) ==
 
VDA turi biblioteką, [[Vilniaus dailės akademijos leidykla|leidyklą]], [[Vilniaus dailės akademijos muziejus|muziejų]], savo kamerinį chorą. VDA priklauso galerijos „Akademija“, „Artifex“, „Argentum“, A. ir A. Tamošaičių tekstilės galerija, grafikos meno galerija „5 malūnai“, Telšių galerija, parodų salės „Titanikas“. KasmetAkademijai šiosepriklauso galerijosestudija surengiama„Cite viršInternationale 180des parodųArts“ [[Paryžius|Paryžiuje]] ([[Prancūzija]]), kuriųPanemunės viršpilis 70bei -Mizarų poilsio bazė, naudojama VDA studentų ir dėstytojų plenerams.
* prof. Vytautas Brėdikis (1988-1994)
* prof. [[Arvydas Šaltenis]] (1994-1999, 1999-2004)
* prof. Adomas Butrimas (2004-2011)
* prof. [[Audrius Klimas]] (2011-2014 (laikinai einantis pareigas), 2014-2019)
 
== Suteikti garbės vardai ==
eilutė 125 ⟶ 91:
* [[Vytautas Landsbergis]] (2003 m.)
* [[Romualdas Budrys]] (2013 m.)
*[[Ingrida Korsakaitė]] (2018 m.)
*[[Jonas Mekas]] (2018 m.)
*[[Kristina Sabaliauskaitė]] (2020 m.) <br />
 
'''VDA garbės profesoriai:'''
eilutė 139 ⟶ 102:
* Saulius Valius (2013 m.)
* Kęstutis Zapkus (2014 m.)
*[[Birutė Žilytė-Steponavičienė]] (2020 m.)
 
== Tarptautiniai ryšiai ==