Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 621 pridėtas baitas ,  prieš 2 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:MeisterBorobudur derNorthwest Palastkapelle in Palermo 002View.jpg|thumb|Kristaus triumfinis atvykimasBorobuduro įšventyklos Jeruzalękompleksas]]
'''Borobuduras''' ({{id|Borobudur}}) – didžiausia budistų šventykla ([[stūpa]]) Pietryčių Azijoje. Ji yra [[Indonezija|Indonezijoje]], [[Java (sala)|Javos]] saloje, 40 km į šiaurės vakarus nuo [[Džakarta|Džakartos]]. Šventykla pastatyta [[750]]–[[850]] m., valdant [[Šalendrų dinastija]]i.
'''Palmės lapas''' – palmės ([[arekiniai|arekinių šeima]]) [[lapas]], ikikrikščioniškais laikais simbolizavęs triumfą ir [[pergalė|pergalę]]. [[Senovės Roma|Senovės Romoje]] palmės lapais kaip garbės ženklu apdovanodavo žaidynių nugalėtojus, kariškius už karines pergales.
 
[[XIX a.]] pradžioje [[Java|Javos]] [[džiunglės]]e aptiktas ir imtas restauruoti Borobuduras. Ši didžiulė [[budistai|budistų]] [[šventykla]] pastatyta antrojoje [[VIII a.]] pusėje ir beveik du šimtus metų Javoje buvo [[budizmas|budizmo]] ir [[religija|religijos]] centras.
Palmės lapas dažnai vadinamas ''palmės šakele'' ar ''palmės šaka'' ({{en|palm branch}}), nors anatomiškai tai yra sudėtiniai palmių lapai.
 
Spėjama, kad statinį suprojektavo architektas [[Gunadharma]]. Šis statinys dengia visą [[kalva|kalvą]], paversdamas ją kažkuo panašiu į Šventąjį kalną.
[[Horatio Nelson|Lordo Nelsono]] devizas buvo {{la|Palmam qui meruit ferat}} 'Nusipelnęs teneša palmę'. Palmių lapai naudojami daugelio organizacijų simbolikoje. [[Žydai]] per šventes irgi nešioja palmių lapus.
 
Didingą [[monumentas|monumentą]] primena iš [[terasa|terasų]] sudaryta [[piramidė]], esanti ant dviaukščio [[kvadratas|kvadrato]] formos pagrindo. Jo kraštinė – 117 m. piramidę sudaro keturios terasos, ant kiekvienos iš jų yra trijų stulpelių platformos, o ant kiekvienos jų pristatyta [[stūpa|stūpų]]. Kuo aukščiau, tuo jų mažiau – 32, 24, 16.
Ankstyviesiems krikščionims palmės lapas simbolizavo tikinčiųjų pergalę prieš [[siela|sielos]] priešus. Palmių sekmadienį (Lietuvoje – [[Verbų sekmadienis|Verbų sekmadienį]]) buvo švenčiamas triumfinis Jėzaus įžengimas į [[Jeruzalė|Jeruzalę]]. Krikščionių mene [[kankinys|kankiniai]] paprastai būdavo vaizduojami laikantys palmių lapus, kas simbolizavo dvasios pergalę prieš kūną. Buvo plačiai tikima, kad palmės lapo atvaizdas [[antkapis|antkapyje]] reiškia, kad čia palaidotas kankinys. Palmių lapai tapo kankinių simboliu, jie simbolizavo dvasinę pergalę prieš dvasinius priešininkus. Dėl to kankinių gyvenimų aprašymuose standartiškai būdavo naudojama frazė „jis gavo kankinystės palmę“.
 
Kiekvieną monumento aukštą juosia [[galerija|galerijos]], kurias jungia laiptai. Išorines sienas puošia eilės smulkių [[niša|nišų]], kurių kiekvienoje stovi po [[Buda|Budos]] statulą. Iš viso yra 504 Budos skulptūros. Pačiame viršuje yra centrinė stūpa, kurioje stūkso Budos statula – spėjama, kad ji tyčia palikta nebaigta.
1688 m. balandžio 10 d. Šventoji apeigų kongregacija nutarė, kad ant katakombų kapo pavaizduota palmė šaka reiškia, kad čia palaidotas kankinys. Vėliau ši nuomonė buvo Mabillon, Muratori, [[Benediktas XIV|Benedikto XIV]] ir kitų pripažinta kaip nepagrįsta. Tolesni tyrimai parodė, kad palmių šakelės būdavo vaizduojamos ir ant pagonių kapų.
 
Šventovės puošyba atspindi Javos gyventojams būdingą budistinės [[visata|visatos]] sampratą. Dievų ir pusdievių hierarchija sudaro pats Buda, simbolines [[mudra]]s (gestus) atliekančio Budos atvaizdai ir [[bodhisatva|bodhisatvos]] (nušvitusieji, kurie vadovauja budizmo keliu žengiantiems žmonėms ir kuriuos iš dalies galima lyginti su vakariečių šventaisiais).
Ant vėlyvesnių krikščioniškų paminklų palmės šakos atvaizdas buvo naudojamas kaip ornamentas, skiriantis dvi scenas. Palmės taip pat reiškė [[rojus|rojų]], ankstyvuosiuose atvaizduose Jėzų dažnai vaizduodavo tarp palmių.
 
[[Terasa]]s puošia daugybė negilių reljefų kosmogoninėmis temomis. Apatiniai kadaise buvo matomi, bet vėliau pridengti [[kontraforsas|kontraforsais]], veikiausiai saugumo sumetimais.
 
Žemiausiai esantys reljefai vaizduoja Kamadhatu – žemiškąjį lygmenį. Čia matomi žmonių veiksmai ir troškimai, už kuriuos patekę į rojų ar pragarą, jie bus apdovanoti ar nubausti. Tačiau tokie griežti moraliniai reikalavimai, kuriuos įkūnijo dailininkai, nebuvo įprasti kasdieniniame [[IX a.]] Javos gyvenime.
 
Virš jo yra dvylika lygmenų, kurių personažai, priešingai, įkūnija minties ir priežasties viršenybę kūno atžvilgiu. Šie monumentalūs negilūs reljefai pasakoja apie Sidhartos Gautamos (istorinio Budos) gyvenimą ir [[džataka]]s (žmonijos blogį įveikusių budų) .
 
Pirmoji galerija skirta Budos Šakjamunio gyvenimui iki jo pirmojo pamokslo, tačiau čia galima rasti ir liaudiškomis tradicijomis grindžiamų užuominų apie buvusius jo įsikūnijimus. Antroji galerija pasakoja apie dvasinį princo Sudhanos kelią, trečioji – apie [[Buda Maitrėja|Maitrėją]] (ateities budą), o ketvirtosios galerijos puošybą galima traktuoti įvairiai.
 
Daugybė ketvirtąją terasą puošiančių Budos atvaizdų įkūnija Rapadhatu (formų pasaulį). Keturiose [[kompasas|kompaso]] kryptyse esančios [[statula|statulos]] simbolizuoja [[dievo įsakymai|dievo įsakymus]], [[aukojimas|aukojimą]], [[meditacija|meditaciją]] ir nusiraminimą – apie šias savybes kalba Budos [[plaštaka|plaštakų]] padėtis.
 
Laiptų viršuje ant [[baliustrada|baliustrados]] stovi dar didesnės stūpos jos žiedu juosia centrinę, uždarą (į ją negalima patekti), kurioje yra nebaigtas Buda. Tai Arūpadhatu – grynojo proto pasaulio – įsikūnijimas, kurio žmogus pasiekti negali.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[Palmės lapas (simbolis)Borobuduras|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>