Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 051 pridėtas baitas ,  prieš 5 mėnesius
{{main|LDK}}
[[Vaizdas:LietuvosIstorija.png|250px|thumb|LDK teritorijos kitimas skirtingais laikotarpiais]]
XIII a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvos valstybės pirmuoju valdovu tapo [[Mindaugas]], kuris priėmė krikštą ir 1253 m. liepą buvo karūnuotas karaliumi.<ref name="voruta2001">[http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ ''Lietuvos karalystei – 750''] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120601052806/http://www.voruta.lt/lietuvos-karalystei-%E2%80%93-750/ |date=2012-06-01}}. voruta.lt.</ref> Vėliau nuo krikšto atsisakė, o 1263 m. buvo nužudytas.<ref>Edvardas Gudavičius [https://www.vle.lt/Straipsnis/Mindaugas-19343 Mindaugas], vle.lt</ref> Pagoniška Lietuva buvo nuolatinių [[Vokiečių Ordinas|Teutonų]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žygių taikiniu. Nepaisant sunkios ir nuolatinės kovos su Ordinais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė greitai plėtėsi prisijungdama Rusios kunigaikštystes. [[XIII amžius|XIII a.]] pabaigoje susiformavo [[Gediminaičių dinastija]] (pirmieji žymūs dinastijos valdovai - [[Vytenis]] ir [[Gediminas]]). Kunigaikštis [[Gediminas]] diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. Algirdo ir [[Vytautas|Vytauto]] valdymo laikais Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]]. XIII a. - XIV a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Tai vertė Lietuvos valdovus ieškoti paramos kaimyninėse valstybėse. Tokia sąjungininke tapo Lenkija - [[1386]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Jogaila]] Lenkijos didikų kvietimu tapo ir [[Lenkija|Lenkijos]] karaliumi, [[1387]] m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia [[Katalikybė|katalikiškosios]] Europos šalimi.
 
Kunigaikštis [[Gediminas]] diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. 1362 m. Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą [[Mėlynųjų Vandenų mūšis|mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų]] ir įsitvirtino pietų Rusioje - [[Kijevas|Kijeve]], [[Podolė]]je bei menkai apgyvendintoje Dykroje.<ref>Baranauskas, Tomas (2012-06-23). [http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-musis-atminties-sugrizimas-po-650-metu "Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų"]. Veidas (25): 30–32. ISSN 1392-5156.</ref> Užėmusi Kijevą Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo tiesiogine [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kaimyne ir varžove.<ref>Auty, Robert; Obolensky, Dimitri (1981). [https://books.google.com/books?id=xxREnBcMFcEC&pg=PA88 A Companion to Russian Studies: An Introduction to Russian History]. Cambridge University Press. p. 86. ISBN 978-0-521-28038-9.</ref>
 
XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, dalies Rusijos ir Lenkijos teritorijas.<ref>Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.</ref> XIII a. - XIV a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Tai vertė Lietuvos valdovus ieškoti paramos kaimyninėse valstybėse. Tokia sąjungininke tapo Lenkija - [[1386]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Jogaila]] Lenkijos didikų kvietimu tapo ir [[Lenkija|Lenkijos]] karaliumi, [[1387]] m. Lietuva buvo pakrikštyta ir ilgainiui virto ryčiausia [[Katalikybė|katalikiškosios]] Europos šalimi.
 
=== Abiejų Tautų Respublika ===