Jojimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jojimas'''  – [[arklys|žirgo]] valdymas bei treniravimas raiteliui sėdint ant žirgo nugaros. Jojimas susijęs su [[pramogos|pramoga]], poilsiu, [[sportas|sportu]], keliavimu ar kai kurių susirgimų gydymu. Jojant raitelis valdo žirgą savo kūno judesių bei papildomo tam specialiai pritaikyto inventoriaus pagalba.

Pirmosios žinios apie arklių panaudojimą žmonijos karuose siekia III tūkstantmetį pr. m. e. Pagal istorinius šaltinius, apie [[2300 m. pr. m. e.]] Mesopotamijoje, prijaukinti arkliai traukė kovos vežimus. Vėliau nešė raitelį  – atsirado pirmoji [[kavalerija]].

Išjodinėjimas, kitaip dar vadinamas [[Dailusis jojimas|dailiuoju jojimu]], yra viena geriausiai žinomų žirginio [[sportas|sporto]] šakų. Dailusis jojimas kartu su konkūrais ir trikove, priklauso [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių sporto šakų]] sąrašui. Dailusis jojimas, kitaip dar vadinamas išjodinėjimu, pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka. Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, lygioje 20 x 60  m dydžio [[Maniežas|maniežo]] aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje 12 raidžių - – pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas.

Varžybose žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas - – turėtų atrodyti, kad žirgas pratimus atliekąs savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas. Todėl išjodinėjime labai svarbus tinkamas [[Arklys|žirgo]] parengimas ir techniškas jojimas - – tam pasiekti prireikia daugelio [[metai|metų]]. Išjodinėjime žirgai sportinę karjerą pradeda maždaug ketverių metų amžiaus, o baigia maždaug 17-18-os.

Dailiajame jojime yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios - – Grand Prix. Pagal pastarąją nustatomi [[žemynai|žemynų]], pasaulio ir Olimpiniai čempionai. Taip pat Pasaulyje populiarios laisvosios programos, kitaip dar vadinamos „kiurais", kuriose savitą programą raitelis atlieka pagal pasirinktą [[muzika|muziką]], priderintą prie žirgo bėgsenos ir dueto charakterio.

Išjodinėjimo varžybų metu kiekvienas raitelio bei žirgo atliekamas elementas vertinamas balu nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu - – laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį.

Konkūras yra palyginti nauja žirginio sporto šaka. Manoma, kad poreikis išmokyti žirgą tiksliai ir techniškai įveikti kliūtis atsirado XVIII a., kai Anglijoje pasirodė Aptvėrimo Aktas ir turtingi žemės savininkai apsitvėrė savo žemės sklypus. Tuo metu populiarios lapių medžioklės žirgai gavo naują įššūkį  – įveikti visas [[tvora]]s, pasitaikiusias kelyje.

Tačiau moderniųjų konkūrų erą pradėjo kapitonas Federico Caprilli (1868–1907), savo mokiniams liepęs sutrumpinti balnasaičius, kad raitelio koja labiau linktų ir stipriau remtųsi į balnakilpę, kad atliekant šuolį iš balno pakilęs raitelis svirtų pirmyn ir taip perkeltų savo svorio centrą (iki tol raitelis nepakildavo iš balno). Šis Caprilli mokymas  – il sistema  – ėmė pelnyti italams šlovę varžybose, todėl viso pasaulio jojikai suskubo mokytis šio revoliucingo meno.

Šiandien aukščiausio lygio varžybose kova verda petys petin, taškas į tašką, iš lyderio pozicijos atsidurti kad ir antrame dešimtuke  – kasdienybė.

Konkūras (angl.  – show jumping)  – viena iš trijų olimpinių jojimo šakų  – yra bene populiariausia jojimo sporto rungtis: raitelių varžybos griaunamų kliūčių aikštelėje. Raitelio tikslas  – be klaidų ir greitai įveikti kliūtis. Vidutinis kliūčių aukštis svarbiausiose varžybose  – 160  cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz.: žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliutį), tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Šuolio galingumo konkūruose peršokamos kliūtys kartais siekia net 250  cm. Konkūrų taisyklės yra griežtai reglamentuotos ir prižiūrimos Tarptautinės Žirginio Sporto Federacijos FEI (Fédération Équestre Internationale).

Lietuvoje konkūrų sportu užsiiminėjama nuo 1920  m. Lietuvos pirmenybėse 1934  m dalyvavo net 248 žirgai. Majorai Andriūnas, Ugianskis, kpt. Jonas Kukta, vyr. ltn. Vladas Zarauskas baigė garsias italų arba prancūzų aukštąsias kavalerijos mokyklas ir diegė tėvynėje pažangiausią tuo metu „itališkąją" konkūrų jojimo stilių. 1940  m. Helsinkio olimpiadoje ruošėsi dalyvauti mūsų konkūrų rinktinė, bet sutrukdė karas. Jojimo sportas buvo atkurtas tik 1955  m. Pirmasis pokario laikotarpio Lietuvos konkūrų čempionas buvo V. Zarauskas su Kukurūzu (Kaunas) 1956  m.

Lietuvos jojimo sporto istorijoje tik Rimantas Babrauskas su Hamanu iškovojo teisę dalyvauti FEI pasaulio Taurės finalinėse varžybose Hertoghenboshe (Olandijoje). Užfiksuotas oficialus šuolio į aukštį rekordas - – legendinis raitelis Zigmantas Šarka su Sir Saliut peršoko 209  cm. Lietuvos vardą užsienyje garsina B.Gutkauskas, A.Petrovas, K.Gaigalas, A.Seilius, R.Rimkus, S.Jasas, M.Petraitis ir kiti.

Lietuvos raitelių Aukso amžiumi pelnytai laikoma XX a. antroji pusė, kuomet buvo sukurtas labai platus ir tankus sporto sekcijų tinklas, darbavosi jauni energingi ir talentingi treneriai, o prie tuometinės santvarkos ypatumų puikiai prisiderino šalies jojimo sporto vadyba. Būtent tuomet, praėjusio amžiaus aštuntajame - – devintajame dešimtmečiuose, Lietuvos konkūrininkų komanda karaliavo Sovietų Sąjungos aikštėse, šalies sportininkai patekdavo į SSRS rinktines ir dalyvaudavo Europos ir Pasaulio čempionatuose visose trijose klasikinėse jojimo rungtyse - – konkūruose, dailiajame jojime ir trikovėje, o R. Udrakis su gražuole Dekoracija dalyvavo Olimpinėse Žaidynėse Seule.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pirmasis iš šalies raitelių trispalvę tarptautinėje arenoje iškėlė Z. Šarka, 1998  m iškovojęs teisę dalyvauti Pasaulio jojimo sporto žaidynėse Romoje.

Pasaulio Taurės etapuose aktyviai startuoja ir Lietuvos konkūrininkai - – D. Gutkauskas, A. Petrovas, K. Gaigalas, V. Civinskas, M. ir K. Petraičiai, S. Jasas. Pasaulio vaikų konkūrų finaluose įvairiose šalyse dalyvavo I. Želnytė (1998  m., Japonija), J. Saudargas (2000  m., JAE), B. Gutkauskas (2000  m., Čilė), D. Zelvaraitė ir K. Žalalis (2001  m., JAV), L. Gražulytė (2002  m., Brazilija), V. Civinskas (2003  m., Kanada), M. Petraitis (2007  m., Meksika), S. Salatkaitė (2017  m., Meksika).

Trikovės atsiradimas sietinas su testais, naudotas [[kavalerija|kavalerijos]] žirgų paruošimui tikrinti. Apie 1800  m. pabaigą prancūzai pradėjo kultivuoti „karinio žygio“ ({{fr|raids militaires}}) rungtį, kuri gali būti laikoma šių dienų trikovės pirmtaku. 1912  m. trikovė, kaip viena iš žirginio sporto rūšių, įtraukta į Olimpines žaidynes, kurios vyko [[Švedija|Švedijoje]], [[Stokholmas|Stokholme]].

Pirmąją trikovės varžybų dieną, išjodinėjimo rungties metu [[Arklys|žirgas]] bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta ištvermės kroso jojimo rungčiai , kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, [[sveikata|sveikatą]] ir jėgą po sunkios kroso jojimo dienos.

* ištvermės jojimas

* [[važiavimas kinkiniais]]

* žirgų lenktynės

* medžioklinis jojimas

* stiplčezas

* raitelių žaidimai (polo, rodeo, kokparas)