Andrius Sniadeckis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 47:
Andrius Sniadeckis Vilniuje garsėjo eksperimentais, teoriniais straipsniais, vadovėliais.<ref name="Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes, Savastis, 2019, p. 177.</ref> Metinį gamtos mokslų kursą Vilniaus universitete privalėjo išklausyti visi universiteto studentai, netgi klierikai. <ref> Reda Griškaitė. Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos? Vilnius: Eugrimas, 2005, p. 106. ISBN 9955-501-99-5.</ref>
[[1800]] m. Andrius Sniadeckis lenkų kalba išleido dviejų tomų chemijos vadovėlį, kurį pavadino „Chemijos pradmenys, atitinkantieji dabartinę šio mokslo būklę, išdėstyti ir pritaikyti kaip akademinių paskaitų pavyzdys mokiniams ir klausytojams”, 1804–1811 m. laikotarpiu pasirodė jo trijų tomų „Organinių būtybių teorija", kuri vėliau buvo išversta į vokiečių, prancūzų kalbas.<ref name="Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012, p. 156. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref> Parašė traktatą apie vaikų fizinį auklėjimą.<ref name="
Universiteto laikotarpiu Andrius Sniadeckis dalyvavo šubravcininkų draugijos veikloje <ref>Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė. Vilnius: Mintis, 1994, p.400. ISBN 5-417-00676-9.</ref>, kartu su bendraminčiais G. Grodeku, S. Jundzilu ir J. Kosakovskiu buvo vienas žurnalo „Dziennik Wileński” iniciatorių ir steigėjų.<ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref> Andrius Sniadeckis buvo vienas aktyviausių Vilniaus medicinos draugijos kūrėjų (1806) ir pirmasis jos pirmininkas.<ref name="Frankas"/>. Draugija leido žurnalą „Dziennink medycyny, chirurgii i farmacini”.<ref name="Pavilionis"/><ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref>
| |||