Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{main|Lietuvos istorija (1918–1940)}}

[[Vaizdas:Signatarai.Signatories of Lithuania.jpg|left|thumb|220px|20 pirmosios Tarybos narių, 1917 m.]]

Priešinantis vokiečių aneksionistų planams 1918 m. liepą [[Lietuvos Taryba]] išrinko [[Viurtembergas|Viurtembergo]] hercogą [[Vilhelmas Urachas|Vilhelmą fon Urachą]] Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Tačiau 1918 m. lapkritį Vokietijai kapituliavus, monarchijos idėjos buvo atsisakyta, santvarkos klausimą palikus spręsti [[Steigiamasis Seimas|Steigiamajam Seimui]]. 1918 m. [[lapkričio 11]] d. sudaryta [[1918 m. Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija|pirmoji Laikinoji Lietuvos konstitucija]].<ref>Lietuvos valstybės konstitucijų istorija (XX a. pirmoji pusė), M. Maksimaitis, Vilnius, 2005. </ref> Tuo pat metu imta organizuoti kariuomenė, vyriausybė, kitos valstybės institucijos. 1919 m. įvesta Prezidento pareigybė, valstybės prezidentu išrinktas [[Antanas Smetona]]. Bolševikams veržiantis į Vilnių, vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine, nes pagal 1928 ir 1938 m. Lietuvos konstitucijas valstybės sostine buvo Vilnius. Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir su [[Bermontininkai|bermontininkais]] bei lenkais. Bermontininkai nugalėti 1919 m. lapkritį [[Radviliškio kautynės]]e. Su [[Rusijos TFSR|Sovietine Rusija]] [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|taikos sutartis]] pasirašyta 1920 m. [[liepos 12]] d. 1920 m. spalio 7 d. [[Suvalkai|Suvalkuose]] pasirašyta [[Suvalkų sutartis|Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis]] pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimąsi į šalies gilumą pavyko sustabdyti tik lapkričio 21-22 d. [[Giedraičių mūšis|mūšiuose ties Širvintomis ir Giedraičiais]]. Nepaisant to Vilnius liko lenkams ir tapo kertiniu klausimu Lietuvos užsienio politikoje.