Ispaniškasis gripas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
išn.
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
Manoma, kad liga plisti pradėjo [[Kinija (regionas)|Kinijoje]] ([[1918]] m.), kur iš [[antis|ančių]] arba [[kiaulė|kiaulių]] persimetė žmonėms, nors patikimų duomenų apie tai nėra. Epidemijos mastą ispaniškasis gripas pasiekė [[JAV]], pasižymėdamas labai dideliu mirčių skaičiumi (apie 3 % susirgusiųjų mirė, palyginus su 1/1000 kitų gripo epidemijų atvejais). Greitai (maždaug per tris mėnesius) išplito [[Europa|Europoje]] ir per jos kolonijas visame pasaulyje, tapdamas pasauline pandemija. Prancūzijoje ispaniškasis gripas nusinešė apie 408 000 gyvybių, nors karo meto cenzūra neleidžia pilnai įvertinti epidemijos masto. Europoje apie naująją epidemiją pirmiau pranešė kare neutralios valstybės [[Ispanija|Ispanijos]] spauda, kuri nebuvo varžoma cenzūros, nors epidemija jau buvo nusiaubusi [[Prancūzija|Prancūziją]] ir kitas šalis. Dėl to gripas gavo „ispaniškojo“ pavadinimą, nors pačioje Ispanijoje buvo vadinamas „prancūziškuoju gripu“. 1918 m. gegužės mėnesį ispanijoje šia gripo forma buvo užsikrėtę 8 milijonai žmonių.
 
Mirė daugiausia jauni žmonės (20-4020–40 metų), kas yra keista, nes jaunimas paprastai labiau atsparus gripui. Manoma, kad užsikrėtusių buvo apie 50 % tuometinio pasaulio gyventojų (1 milijardas iš 2 milijardų pasaulio gyventojų). Mirusiųjų nuo gripo buvo daugiau nei žuvusių per visą [[pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]].
 
Inkubacinis laikotarpis – 2-32–3 dienos, vėliau 3-53–5 dienas reiškėsi simptomai: temperatūra, imuninės sistemos susilpnėjimas.
 
== Išnašos ==