Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
[[File:Didžioji gatvė 2.jpg|thumb|Didžioji gatvė Vilniuje su priekyje stovinčiu rotušės pastatu]]
[[Vaizdas:Katedra p.w. św. Jana.jpg|thumb|250px|right|Pagrindinis fasadas]]
'''Didžioji gatvė''' – viena seniausių [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiesčio]] gatvių, jungusių [[Valdovų rūmai|Valdovų rūmus]] ir [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušę]]. Gatvė prasideda nuo [[Joseph Frank|Jozefo Franko]] namo ir [[Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės cerkvė|Piatnickajos cerkvės]] ir veda iki [[Vilniaus rotušė|Vilniaus rotušės]], susiliedama su Rotušės aikšte, užsibaigia už Rotušės stovinčia [[Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia| Šv. Kazimiero bažnyčia]] bei [[Abramavičių rūmai|Abramavičių rūmais]], kuriuose šiuo metu įsikūrusi [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija]]. Toliau Didžiosios gatvė pereina į [[Aušros Vartų gatvė|Aušros Vartų gatvę]].
'''Varšuvos Švento Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika''' ({{pl|Bazylika archikatedralna św. Jana Chrzciciela}}) – [[Varšuva|Lenkijos sostinės]] senamiesčio Šv. Jono gatvėje Nr. 8 iškilusi [[Varšuvos arkivyskupija|Varšuvos arkivyskupijos]] arkikatedra bazilika – vienas iš svarbiausių kultūros ir tautinės tradicijos centrų Lenkijoje. Be įprastinių katalikiškų paslaugų teikimo, joje buvo tuokiami ir karūnuojami karaliai, lankėsi popiežiai, buvo skelbiami svarbūs valstybės įsakai.
 
Didžiosios gatvės puošmena – Rotušė, kuri pagal padavimą iškilo toje vietoje, kur kunigaikščio [[Algirdas|Algirdo]] laikais buvo nukirsdinti septyni [[Pranciškonai|pranciškonų]] kankiniai.
Viena pirmųjų Varšuvos katalikiškų šventovių. Stovi atskiroje gatvėje, o ne prie turgaus aikštės, kaip senuose lenkų miestuose. Tai charakterizuoja jos kaip [[parapijinė bažnyčia|parapijinės bažnyčios]] ir gretimos pilies [[koplyčia|koplyčios]] vaidmenį. (jau [[XIII a.|XIII]] ir [[XIV a.|XIV]] amžių sandūroje šioje vietoje buvo medinė pilies koplyčia, o 1313 m. ar 1315 m. įsteigta parapija miestiečiams). Išlikusiuose dokumentuose 1321 m. minimas klebonas Gunteris, 1338 m. prie bažnyčios durų prikaltas kvietimas stoti į kovą su [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinu]]. 1339 m. jos viduje ir kt. vietose vyko teisminis procesas, nagrinėjęs teritorinius ginčus tarp Vokiečių ordino ir [[Lenkijos karalystė]]s („[[Varšuvos procesas]]“).
 
Šioje gatvėje stovi jėzuitų pastatyta šv. Kazimiero bažnyčia ir vienuolynas - Profesų namai, trys cerkvės – Piatnickajos, [[Vilniaus Šv. Mikalojaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė|Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė]] bei Prisikėlimo cerkvė, kurios pastatas su atrestauruotu [[Gotika|gotikiniu]] fasadu perduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
Valdovo [[Janušas I Senasis|Janušo I Senojo]] paliepimu 1390 m. buvo sumūrytas [[Gotika|gotikinis]] pastatas, po kiek laiko jame pradėta laidoti [[Sąrašas:Mazovijos kunigaikščiai|Mazovijos kunigaikščius]]. 1406 m. įsteigtas [[kolegiatas]], o [[kapitula]] persikėlė iš [[Čerskas|Čersko]]. 1510 m. įrengtas naujas gotikinis [[altorius]] (šiuo metu [[Ceglovas|Ceglovo]] miestelyje). 1602 m. rudenį praūžęs [[uraganas]] vakarinį [[Bokštas|bokštą]] įvertė į pastato vidų. Atstatant stichijos padarytus sugriovimus, [[fasadas]] įgijo ankstyvojo [[Barokas|baroko]] bruožus. Po 1611 m. kolegiatas gavo naują barokinį altorių. 1650 m. fasado dešinėje išmūryta aukšta [[varpinė]]. Pagal arch. Jokūbo Fontanos projektą po 1763 m. įrengta [[zakristija]], o 1798 m. bažnyčiai suteiktas [[Katedra|katedros]] titulas, 1818 m. ji tapo [[arkikatedra]].
 
Didžiosios gatvės name (Didžioji g. 19) [[Pranciškus Skorina]] 1522 m. išspausdino pirmąją spausdintinę knygą [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje.
Ilgą laiką neremontuojamos [[šventovė]]s būklė vis blogėjo, todėl pagal arch. Adamo Idzichovskio projektą 1837–1842 m. ji buvo rekonstruota [[Anglų neogotika|anglų neogotikos]] stiliumi. Atsirado tinkuotas puošnus fasadas su viduryje iškilusiu bokšteliu. 1901–1903 m. šis fasadas pagal Hugono Kuderos projektą buvo renovuotas.
 
Anksčiau Didžioji gatvė kartu su [[Pilies gatvė|Pilies gatve]] buvo vadinama Didžiąja Pilies gatve.
[[Rusijos imperija|Carinės Rusijos]] karinio generalgubernatoriaus [[Aleksandras Gerštencveigas|Aleksandro Gerštencveigo]] nurodymu, 1861 m. gruodžio 15 m. į [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] mirties minėjimo metines susirinkusi parapijiečių minia buvo išvaikyta, o jau kitą dieną visos miesto bažnyčios buvo uždarytos.
 
Pirmieji mediniai namai Didžiojoje gatvėje atsirado apie XIV a., o XVI a. aplink rotušę jau buvo statomi mūriniai.
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu nacių okupantai šventovę sugriovė, kiek geriau išliko tik Baričkų koplyčia. 1948–1956 m. katedra buvo atstatyta pagal pirminį XIV a. projektą, kurį Janas Zachvatovičius paruošė kartu su Marija ir Kazimieru Piechotkomis. Fasadas įgavo naujus vad. „Vyslos gotikos“ stiliaus bruožus. 1960 m. birželio 9 d. [[primas]] [[Stefanas Višinskis]] pastatą atšventino, tais pačiais metais bažnyčiai suteiktas [[Mažoji bazilika|mažosios bazilikos]] titulas.
 
Didžioji g. 1 namas, stovintis Didžiosios ir [[Švarco gatvė|Švarco gatvės]] kampe, pavadintas jame gyvenusio, atvykusio iš [[Austrija|Austrijos]] pasaulinio garso [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] medicinos profesoriaus [[Joseph Frank|Jozefo Franko]] vardu. Namų valda XIV a. priklausė [[Goštautai|Goštautams]], vėliau [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]]. Po 1610 m. gaisro Didžiosios g. 1 stovėjęs namų kompleksas atiteko [[Eustachijus Valavičius|Eustachijui Valavičiui]], vėliau namą perėmė [[Jėzuitai|jėzuitai]]. 1804 m. šią valdą nupirko Vilniaus universitetas. Namą perprojektavo architektas [[Mykolas Angelas Šulcas]] ir jame įsikūrė profesoriai, užėmę dešimt gyvenamųjų butų. Jozefo Franko bute 1805 m. susirinkę medikai įkūrė Vilniaus medicinos draugiją, vieną seniausių draugijų Lietuvoje. Jozefo Franko butas XIX a. pradžios Vilniuje buvo tapęs mokslininkų, menininkų, universiteto profesorių susirinkimo vieta. Šiame bute atvykęs į Vilnių buvo apsistojęs prancūzų rašytojas [[Stendalis]]. 1815 m. pastato pirmame aukšte atsidarė ir veikė F.Morico knygynas. 1825 m. pastate įrengtas Vilniaus universiteto profesoriaus [[Jonas Sniadeckis|Jono Sniadeckio]] butas. Šiame name gyveno ir jo brolis, profesorius [[Andrius Sniadeckis]]. Viename pastato valdos kiemo korpusų veikė universiteto profesoriaus [[Izidorius Veisas|Izidoriaus Veiso]] grafikos studija.
Šventovė pritaikyta visuomenės poreikiams, požemiuose rengiamos šviečiamojo pobūdžio ekskursijos. Nuo 1994 m. joje organizuojamas Tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Arkikatedros vargonai”.
 
'''[[VaršuvosDidžioji Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilikagatvė|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>